Kaip Vengrija veja lauk G. Sorosą
Šią sa­vai­tę Geor­ge'o So­ro­so At­vi­ros vi­suo­me­nės fon­das pa­skel­bė pa­lie­kąs Bu­da­peš­tą ir iš­si­kraus­tąs į Ber­ly­ną. Tas pats li­ki­mas ga­li iš­tik­ti ir ki­tą šio fi­lan­tro­po įsteig­tą ins­ti­tu­ci­ją – Cen­tri­nės Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tą (CEU). Ta­čiau Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė dėl to aša­rų ne­lies.

Būtent taip G. Soroso fondo pasitraukimą pakomentavo vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas. Išguitas iš Budapešto bus ir CEU, jei Viktoro Orbano vyriausybė artimiausiu laiku nepasirašys universiteto statusą legalizuojančios sutarties.

Ironiška, kad Viktoras Orbanas kadaise pats mokėsi Oksfordo universitete ir gavo George'o Soroso stipendiją.

Universiteto rektorius Michaelas Ignatieffas ir dėstytojai jau dairosi į Vieną, kur numatyta keltis. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai rektorius nemato galimybės pradėti naujų akademinių metų.

Šis Vengrijos sostinėje įsikūręs universitetas laikomas liberalizmo bastionu. Per pastaruosius du dešimtmečius tūkstančiai studentų iš Vidurio Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos jame įgijo pasaulinio lygio išsilavinimą anglų kalba. Tačiau naujasis Vengrijos parlamentas netrukus ketina priimti vadinamuosius „Stop Soros“ („Stabdyk Sorosą“) įstatymus, nukreiptus prieš amerikietį finansininką, kurio veikla Vengrijoje klūva V. Orbano vyriausybei. Ji teigia, kad iš Vengrijos kilęs 87 metų JAV milijardierius griauna valstybės pamatus ir skatina imigraciją. Ši prieš G. Sorosą nukreipta programa padėjo „Fidesz“ partijai per rinkimus laimėti dviejų trečdalių daugumą parlamente.

G. Soroso įkurtą universitetą vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida vadina politizuota, antivyriausybine institucija. Savo ruožtu CEU rektorius sako, jog universitetas padarė viską, kad įvykdytų vyriausybės reikalavimus. Dėl sutarties susitarta dar rugsėjį, bet vyriausybė iki šiol jos nepasirašė. Po rinkimų V. Orbanas neatmetė galimybės, kad universitetas bus uždarytas.

Moko žmones būti laisvus

Diplomatai neabejoja, kad „Stop Soros“ įstatymai netrukus bus patvirtinti, tačiau jie nėra nukreipti tiesiogiai prieš universitetą, o liečia nevyriausybines ir kitas pilietines organizacijas. CEU rektorius pabrėžė, jog universiteto kova kitokia nei nevyriausybinių organizacijų. „Mūsų tikslas nėra rūpintis vyriausybės atskaitingumu. Universitetai tuo neužsiima. Mūsų misija visuomet buvo mokyti žmones būti laisvais piliečiais, o tai reiškia skeptiškais, nešališkais, pasikausčiusiais žiniomis, nuovokiais ir sunkiai dirbančiais. Tad simbolinis klausimas – ar laisvai institucijai yra vietos tokioje visuomenėje... Tai nuspręs vyriausybė, ir sprendimas parodys, kokia yra Vengrija“, – kalbėjo iš Kanados kilęs M. Ignatieffas, kadaise ten buvęs liberalus politikas.

Ironiška, kad universitetą uždaryti siekiantis V. Orbanas jaunystėje pats buvo idealistas ir priklausė antisovietiniam studentų judėjimui Vengrijoje. Jis gavo G. Soroso stipendiją, kai 1989 metais mokėsi Oksforde.

G. Sorosas iš nacių okupuotos Vengrijos pabėgo dar būdamas berniukas, o jo fondas daugelį metų finansuoja pilietines iniciatyvas ir visoje Europoje remia pagalbos migrantams programas. Regis, tai labiausiai ir supykdė V. Orbaną, kuris laiko musulmonų imigraciją keliančia grėsmę Europos krikščioniškumui ir jo šalies tapatumui. V. Orbanas spygliuota viela atitvėrė Vengriją nuo migrantų ir už tai sulaukė Europos Sąjungos (ES) kritikos, bet dabar ir kitos ES narės griežtina priemones migrantams, o išorinę ES sienų apsaugą laiko prioritetu.

Dirbti bus neįmanoma

Visus pastaruosius aštuonerius metus, kai yra valdžioje, V. Orbano vyriausybė kritikuojama už susidorojimą su laisva žiniasklaida ir nepriklausomų institucijų naikinimą. Žmogaus teisių grupės sako, kad įstatymai, kuriuos ketinama priimti, pavers bet kokių migrantams padedančių grupių darbą Vengrijoje iš esmės neįmanomu. Visos tokios grupės turės gauti Vidaus reikalų ministerijos leidimą ir mokėti 25 proc. mokestį, jei gauna finansavimą iš užsienio. G. Soroso fondo atstovai teigia, kad naujieji įstatymai „atveria duris policijos reidams, kratoms namuose, mūsų bylų ir dokumentų konfiskavimui bei tolesniam Vengrijos slaptųjų tarnybų vykdomam persekiojimui“, todėl Berlyną jie laiko saugesne vieta tolesnei veiklai.

Į Europos Parlamentą išrinkti „Fidesz“ partijos atstovai priklauso centro dešiniųjų Europos liaudies partijai (EPP). Ji kritikuojama, kad priglaudė V. Orbano šalininkus. Tačiau EPP nariai sako, kad be jų spaudimo Vengrijos vyriausybė jau pernai būtų uždariusi universitetą. EPP sunerimusi, kiek toli gali eiti paskiausių rinkimų dar labiau padrąsintas V. Orbanas. Universiteto uždarymas ir teismų kontrolės perėmimas yra raudonoji linija V. Orbano Europos partneriams.

Pradėdamas naują premjero kadenciją V. Orbanas neslėpė, jog mąsto ne tik apie ketverių metų laikotarpį, bet ir apie ateinančius 12 metų. Jis trokšta likti valdžioje dar ilgai, kad galėtų tęsti savo projektą pertvarkyti Vengriją.