Kaip televizija keičia Šiaurės Korėją
Gruo­dį bu­vo pa­vie­šin­tas įdo­mus ty­ri­mas apie Šiau­rės Ko­rė­jos te­le­vi­zi­jos tu­ri­nį. Jį at­li­ko Va­šing­to­no ty­ri­mų ins­ti­tu­to „Wil­son Cen­ter“ dar­buo­to­ja Jean Lee. Mo­te­ris ana­li­za­vo šios izo­liuo­tos vals­ty­bės te­le­vi­zi­jos lai­das ir se­ria­lus, ku­rie bu­vo ro­do­mi 2012–2016 me­tais.

Jean Lee žiūrėdavo Šiaurės Korėjos televiziją, kai dirbo naujienų agentūros „Associated Press“ biure Pchenjane. Kai kurių laidų stilius ją labai nustebino, mat priminė Pietų Korėjos. Kolegos aiškino, jog naujovių televizijoje atsirado šalies vairą perėmus Kim Jong Unui.

Kaip teigiama ataskaitoje, 2011 metais valstybinė kino studija susuko dešimt pilnametražių filmų. Tačiau 2013-aisiais pasirodė jau tik viena kino juosta, o dėmesys buvo sutelktas į televiziją. Režimo kontroliuojamas televizijos turinys tapo vienu svarbiausiu propagandos įrankiu.

Tai veikiausiai taip pat buvo atsakas Pietų Korėjos muilo operoms, kurios pastaraisiais metais buvo nelegaliai vežamos į Šiaurės Korėją. Be kita ko, naujasis lyderis stengėsi visokeriopai įtvirtinti savo galią. Jo velionis tėvas Kim Jong Ilas garsėjo meile filmams ir net buvo pagrobęs Pietų Korėjos režisierių.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida garsėja pompastika ir ugninga retorika. Tačiau jei praleistumėte šiek tiek laiko žiūrėdami šioje šalyje sukurtas muilo operas ar kitas laidas, pastebėtumėte, jog šalis nesikrato kai kurių trūkumų.

Situacijų komedijos „Mūsų kaimynai“ veiksmas vyksta viename Pchenjano daugiaaukštyje. Autoriai, regis, siekė parodyti, kaip gyvena pasiturintys šalies gyventojai. Daugelyje televizijos serialo scenų sušmėžuoja pastate esantis liftas. Daugumai korėjiečių tai vis dar yra didžiulė naujovė.

„Mūsų kaimynai“ neignoruoja sunkumų, su kuriais susiduria Šiaurės Korėjos gyventojai. Tarkime per vieną epizodų rajone dingsta energija ir korėjiečiai priversti tempti vandenį laiptais. Tuo metu vienas gyventojas besimankštindamas linksmai sako kaimynams: „Mano širdis turi būti stipri, jei ketinu įveikti visus šiuos laiptus“. Žinutė aiški – susidūrę su problemomis korėjiečiai turi būti išradingi ir stiprūs.

Jean Lee nagrinėjo įvairias Šiaurės Korėjos televizijos laidas. Ji nustatė, kad per tyrimo metus pasikeitė ne tik formatas, bet ir auditorijai transliuojamos žinutės. Jei velionio Kim Jong Ilo laikmečio filmuose dominavo karinės temos, kariškių atsidavimas ir valstybės galia, naujuose televizijos šou daugiau žvelgiama į civilių gyvenimą, bendruomenę ir šeimą.

Televizijos dramoje „Vertink kitus“ pasakojama apie karinio jūrų laivyno pareigūno kelionę per Šiaurės Korėją. Tačiau čia pabrėžiami ryšiai su paprastais žmonėmis, o ne jo karinė patirtis. Jean Lee manymu, režimas bando atgaivinti šeimos vertybes, kurios buvo primirštos valdant Kim Jong Ilui. Tai gali būti savotiška strategija, siekiant užkirsti kelią žmonių bėgimui iš šalies.

Daugelis televizijos laidų ir serialų dėmesį sutelkia į jaunus žmones, besinaudojančius šiuolaikinėmis technologijomis. Per televizijos šou „Jaunieji mokslininkai“ moksleiviai naudojasi kompiuteriais ir kitais prietaisais, kurių daugelis paprastų korėjiečių net nėra matę. Tarkim, vienas dalyvis, norėdamas iškrėsti pokštą klasės draugams, pasitelkia bepilotę skraidyklę.

Pasak Jean Lee, Šiaurės Korėja skiria daug dėmesio jaunimui, mat šalies lyderis yra labai jaunas. Kim Jong Unui šiuo metu turėtų būti apie 33–34 metus (tiksli gimimo data nėra žinoma). „Jei jis nori išlaikyti valdžią, turi laimėti šios kartos simpatijas“, – tvirtino ekspertė.

Nors Jean Lee tyrimas baigtas 2016 metais, t. y. prieš suintensyvėjant Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų bandymams, ji nustatė, kad ši tematika vistiek vienaip ar kitaip atsirasdavo televizijos laidose ir serialuose. Pavyzdžiui, per „Jaunuosius mokslininkus“ galima pamatyti plakatų su ilgo nuotolio raketomis, o per „Mūsų kaimynus“ veikėjai skuba namo pažiūrėti televizijos pranešimo apie bandymą, o vėliau kartu švenčia.

Visos šios detalės primena, kad Šiaurės Korėjos televizijos turinys yra ne tik pramoginis, bet ir propagandinis. Nepaisant to, muilo operos gali padėti svetimšaliams susipažinti su visai kita uždaros šalies gyvenimo realybe.