Kaip Rusija įsigali Kryme
Ru­si­ja anek­sa­vo Kry­mą 2014 me­tų ko­vą. Šis žings­nis su­lau­kė tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės pa­smer­ki­mo ir sank­ci­jų. Ta­čiau Mask­va sa­vo už­mo­jų ne­at­si­sa­kė. Ji to­liau įvai­riais bū­dais di­di­na čia sa­vo įta­ką.

Praėjusią savaitę buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas nurodė, jog Krymo laukia Baltijos šalių kelias. „Nematau, kad Kijevas eitų į kompromisus ir atiduotų Krymą Maskvai dėl taikos rytinėje Ukrainos dalyje. Rusija taip pat nesirengia grąžinti pusiasalio nei šiemet, nei po 10 ar 15 metų. Todėl abi šalys gali nuspręsti viską palikti taip, kaip yra. Vakarai nepripažins Rusijos jurisdikcijos – Krymas bus visai kaip Baltijos šalys, kai Sovietų Sąjunga jas okupavo 1940 metais“, – kalbėjo diplomatas per ukrainiečių kanalą „Pryamiy“.

Dėmesys žemėlapiams

Rusijos parlamento aukštieji rūmai neseniai pareiškė, kad ketina per ateinančius tris mėnesius apsvarstyti įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos bausmės, jei žemėlapyje Krymas nėra nurodytas kaip Rusijos dalis.

Federacijos tarybos narys Sergejus Tsekovas aiškino, jog netikslių žemėlapių naudojimas pažeidžia valstybės sienų vientisumą. Įstatymo projekto bendraautorė Olga Kovitidi sakė, kad rengdami šį dokumentą įstatymų leidėjai rėmėsi Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniu dėl valstybės simbolių naudojimo.

Plakate pavaizduota Krymo teritorija, nuspalvinta Rusijos vėliavos spalvomis. / AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnyba „Rosreestr“ patvirtino, jog dar nėra įstatymų, reglamentuojančių šalies sienas. Tačiau pokyčių šiuo klausimu jau vyksta.

Pastatė tvorą

Gruodžio pabaigoje Rusija atitvėrė Krymą nuo žemyninės Ukrainos tvora. Daugiau kaip 60 kilometrų ilgio spygliuotos vielos užtvara turi šimtus judesio daviklių. Rusijos saugumo agentūra FSB tvirtina, kad tvora reikalinga siekiant užkirsti kelią rengiamiems sabotažo bandymams. Naujienų agentūros „RIA Novosti“ duomenimis, šis statinys neleis kontrabandininkams įvežti į Krymą ginklų, narkotikų, alkoholio ir kitų prekių.

Ukrainos okupuotų teritorijų ir šalies viduje perkeltų gyventojų ministro pavaduotojas Jurijus Hrymčakas pabrėžė, kad Rusijos įtvirtinimai nekeičia fakto apie neteisėtą aneksiją. Jo teigimu, tai daugiau skirta „vidaus vartojimui“. Taip Maskva tik siekia įtikinti vietos gyventojus, esą siena jau nubrėžta ir visos problemos dėl Krymo statuso yra išspręstos.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, ten atvyko maždaug 800 tūkst. – 1 mln. rusų.

Ukraina taip pat tvėrėsi nuo Rusijos. Nauji barjerai atsirado Černigovo ir Charkovo regionuose. Tvora pastatyta ir Chersono regione, esančiame netoli Krymo.

1 mln. Rusijos piliečių

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Mustafa Džemilevas, ilgametis Krymo totorių lyderis, tvirtina, kad nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė pusiasalį, ten atvyko maždaug 800 tūkst. – 1 mln. rusų. „Yra šaltinių, apie kuriuos dabar nekalbėsiu. Jie duoda mums pagrindo teigti, jog okupuotame Kryme gyventojų padaugėjo“, – kalbėjo M. Džemilevas, remdamasis Medžliso duomenimis. Jo žodžiais, ši informacija kruopščiai slepiama.

„Žinome apie planus smarkiai didinti Kerčės ir Sevastopolio gyventojų skaičių. Kaip sekasi juos įgyvendinti? Tie planai net viršijami, ir tai akivaizdu“, – pridūrė Ukrainos parlamentaras. Anot M. Džemilevo, mirtingumas Kryme šiuo metu labai didelis – trečdaliu didesnis negu gimstamumas. Šis rodiklis yra didžiausias tarp vietos gyventojų.

Rusijos statistikos biuro duomenimis, 2014–2016 metais dėl migracijos iš Rusijos Kryme pagausėjo žmonių – jų atsirado 151 651 daugiau. Sevastopolis minėtu laikotarpiu susidūrė su precedento neturinčiu demografiniu šuoliu. Tačiau Krymo gyventojai įsitikinę, jog atvykėlių yra gerokai daugiau, nei skelbiama. Tai esą rodo ir vietų trūkumas mokyklose bei vaikų darželiuose.

Žvejai žvelgia į tiltą, jungiantį Rusiją ir Krymą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vilioja lengvatomis

UNIAN apžvalgininkas Andrijus Klymenka atkreipė dėmesį, kad Krymo demografinė sudėtis visų pirma keičiama pasitelkiant militarizavimą. Į pusiasalį atvažiuoja gana daug rusų kariškių su šeimomis. Juos čia vilioja tam tikros lengvatos. Kremlius esą duoda pinigų būstui įsigyti. Kryme, ypač Eupatorijos, Sevastopolio ir Simferopolio miestuose, gana aktyviai kyla nauji namai atvykėliams.

Kitas paminėtinas aspektas – biurokratijos pertvarka. Valstybės ir savivaldybių tarnautojai, nors yra lojalūs naujajai valdžiai, sistemingai keičiami Rusijos regionų pareigūnais. Jų daugiausia atvyksta iš sričių, kuriose vyrauja didelis nedarbas.

Pastaraisiais metais išryškėjo dar viena tendencija. Atokių Rusijos regionų pensininkai gana aktyviai domisi nekilnojamuoju turtu Kryme. Tiesa, šie žmonės neslepia, jog gyvenimas pusiasalyje ne ką geresnis. Guodžia tik tai, kad čia bent jau šilta.

Sulaiko „kitaminčius“

Kryme prieš nepaklusnius gyventojus prasidėjo represijos, tad nepageidaujamas vietinių „perviršis“ ėmė tirpti. Tai palietė ne tik Krymo totorius, bet ir kai kuriuos ukrainiečius, įtariamus terorizmu bei sabotažu.

Pernai dėl politinių priežasčių buvo sulaikyti 37 asmenys. Tarp jų minimi aktyvistai ir jūreiviai. Šią informaciją sausio pradžioje atskleidė Krymo žmogaus teisių grupės vadovė Olha Skrypnyk.

Prieš keletą savaičių nenustatyti asmenys užpuolė Krymo totorių aktyvistą Rizą Asanovą. Jis tuo metu kūrė vaizdo įrašą apie kontroversiškai vertinamą „Tavridos“ greitkelį.

Dėl žodžio laisvės, gyvenimo kokybės ir bendrųjų laisvių lygio pablogėjimo norinčiųjų išvykti iš Krymo daugėja. Tam turi įtakos ir įsigaliojęs bevizis režimas su Europos Sąjunga. Vis daugiau žmonių svarsto, kaip gauti reikiamus dokumentus ir laisvai keliauti po Europą.