Kaip kinų šnipai dirba Lietuvoje ir visame pasaulyje?
Vis dau­giau Va­ka­rų vals­ty­bių pers­pė­ja, kad di­dė­ja Ki­ni­jos šni­pi­nė­ji­mo grės­mė. Pir­mą kar­tą ją at­vi­rai įvar­di­jo ir Lie­tu­vos žval­gy­ba. Apie tai, kas ra­šo­ma kas­me­ti­nė­je at­as­kai­to­je, ku­rią pa­skel­bė dvi Lie­tu­vos žval­gy­bos tar­ny­bos – Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas ir An­tra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, kal­ba­mės su dr. Kons­tan­ti­nu And­ri­jaus­ku iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to.

– Neseniai pirmą kartą išgirdome Lietuvos saugumo tarnybų perspėjimą apie Kinijos šnipų pavojų mūsų nacionaliniam saugumui. Kaip vieną svarbiausių Kinijos tikslų jos įvardijo siekį, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano. Ką dėl to daro Kinijos specialiosios tarnybos?

– Galime įsivaizduoti, jog yra siekiama, kad žmonės, ypač įtakingi politikai, bent jau patys save šiais Pekinui ypač jautriais klausimais labiau cenzūruotų – mažiau remtų, mažiau kalbėtų. Kažin ar daromas tiesioginis spaudimas aktyvistams, rėmimo grupei, tikriausiai daugiau kalbama apie netiesioginės galios apraiškas. Veikiausiai ilguoju laikotarpiu stengiamasi užmegzti ryšius su gana svarbiais politikos ir ekonomikos veikėjais, kurie patys sukurtų tam tikrą spaudimą politinės sistemos viduje ir sakytų, kad nereikia akcentuoti tų dalykų, gal nebūtina kviesti Jo Šventenybės Dalai Lamos.

Mums reikia suprasti, kad žaidimo taisyklės daugmaž žinomos: diplomatiniai darbuotojai, karo atašė, Kinijos informacinių tarnybų atstovai, ypač iš „Xinhua“, yra žmonės, gavę tam tikras užduotis, kurios gali būti vadinamos ir siejamos su žvalgybinės informacijos rinkimu.

Kinai bando, bet tai nereiškia, kad jiems pavyksta. Tibeto rėmimo grupė labai aktyviai veikia jau keletą dešimtmečių, renginiai vyksta, juos organizuoja žinomi žmonės. Dalai Lama buvo vienas pirmųjų pasaulinio lygmens lyderių, pasveikinusių Lietuvą nepriklausomybės proga, ir nuo tada mes palaikome stiprius ryšius.

Dėl Taivano yra kiek kitaip. Svarbiausias skirtumas – Tibetą faktiškai kontroliuoja Kinijos Liaudies Respublika, o Taivano – ne. Taivanas gyvuoja kaip de facto nepriklausoma valstybė. Kitaip tariant, galime kalbėti apie Kinijos priespaudą Tibete, bet Taivane jos nėra.

Kitoks pavyzdys būtų Latvija, nes Rygoje veikia kvazidiplomatinė Taivano atstovybė Baltijos šalims. Lietuva taip smarkiai neeskaluoja Taivano klausimo, nors įdomių atvejų būta. Pavyzdžiui, prieš parodą Šanchajuje EXPO 2010 Lietuva išleido informacinį lankstinuką, kuriame Taivano sala buvo pažymėta kitokia spalva negu žemyninė Kinija. Tai mums sukėlė labai didelių problemų Šanchajuje. Teko aiškintis ir teisintis rengėjams, visas šis reikalas pasiekė Užsienio reikalų ministeriją, kuri buvo atsakinga už tuos lankstinukus. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos santykiai su Taivanu nėra labai glaudūs.

Konstantinas Andrijauskas: "Nepasakyčiau, kad Vilnius, Kaunas ar Klaipėda virto kinų šnipų skruzdėlynu." / AFP/Scanpix nuotrauka

– Ar įmanoma įsivaizduoti, koks skaičius kinų šnipų galėtų veikti Lietuvoje? Kur jie pasislėpę: ambasadoje, universitetuose, verslo įmonėse?

– Atsakyti labai sudėtinga, nes kalbama apie pilkąją zoną. Kaip vienareikšmiškai įvertinsime, ar žmogus šnipinėja, ar ne? Tas, kuris dirba žvalgybos agentūrai ir gauna iš jos pinigus, tikrai yra šnipas.

Kitas asmuo, tarkime, studentas, vykstantis iš Kinijos į šalį X, gali būti prašomas periodiškai rašyti tam tikrą ataskaitą, ką matė, ką girdėjo. Kartais ta ataskaita, atrodytų, yra labai paprasta ir tarsi keliauja ne į žvalgybos agentūrą, o į savo namų universitetą. Taigi ar tas žmogus yra šnipas, ar ne? Lygiai tą patį galima pasakyti apie ekonomikos veikėjus.

Kinijoje yra 90 mln. Komunistų partijos narių. Jie privalo atsiskaityti apie bet ką svarbesnio, ką daro, aukštesnei partijos instancijai. Kiek tai yra žvalgyba? Jei žiūrėsime iš perspektyvos, kad visa informacija, kuri nėra asmeninė, keliauja į valstybės ar partijos institucijas, tuomet tų potencialių žvalgybininkų iš tiesų gali būti daug.

Tikrai nepasakyčiau, jog Vilnius, Kaunas ar Klaipėda virto kinų šnipų skruzdėlynu. Taip tikrai nėra. Mums reikia suprasti, kad žaidimo taisyklės daugmaž žinomos: diplomatiniai darbuotojai, karo atašė, Kinijos informacinių tarnybų atstovai, ypač iš „Xinhua“, yra žmonės, gavę tam tikras užduotis, kurios gali būti vadinamos ir siejamos su žvalgybinės informacijos rinkimu. Kitaip tariant, čia esama daug pilkosios zonos.

– Jeigu tai yra pavojus nacionaliniam saugumui, kaip Lietuvai ir šalies piliečiams nuo jo gintis?

– Nereikia kaip nors iškart gintis. Kalba eina apie tai, kad Kinija yra aktyvi, ir šis dalykas akcentuojamas. Turime suprasti, jog Kinija yra didžioji valstybė – gimstanti supervalstybė. Tai, ką ji daro savo diplomatinėse atstovybėse, iš principo nelabai skiriasi nuo to, ką daro bet kuri kita didžioji valstybė X šalyje, taip pat mūsų sąjungininkai ir partneriai. Jie irgi renka duomenis, informaciją, turi savo karo atašė. Tokios yra žaidimo taisyklės.

Departamento žinia – mums tereikia atkreipti dėmesį, kad Kinijos veiksmai žvalgybos srityje suaktyvėjo, ir tai gali turėti rimtų pasekmių šalies saugumui, todėl būtina reaguoti į Kinijos veiksmus mūsų kieme. Čia tik pakartojama tai, kas sakoma daugelio mūsų partnerių tiek už Atlanto, pirmiausia, amerikiečio Donaldo Trumpo asmenyje, tiek šioje Atlanto pusėje, ypač didžiųjų Europos valstybių.

– Vis dėlto Lietuva turbūt nėra svarbiausia Kinijai. Kokie pagrindiniai Pekino šnipų taikiniai pasaulyje?

– Aišku, Kiniją labiausiai domina tie veikėjai, kurie gali sutrukdyti arba pagelbėti jos didžiosios strategijos tikslams ir siekiui iškilti į supervalstybės lygmenį. Daugiausia dėmesio, be jokios abejonės, tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes būtent su amerikiečiais vyksta didžioji kova dėl vyravimo pasaulinėje politikoje ir ekonomikoje. Kalbama ne tik apie karinį šnipinėjimą, bet ir apie ekonominį. D. Trumpas tai labai aktyviai akcentuoja.

"Jane

Kinija turi daug bėdų kaimynystėje: teritoriniai nesutarimai, vadinamosios valstybingumo problemos (Taivanas). Japonijoje, Indijoje ji taip pat veikia itin aktyviai. Kinija labai domisi tomis valstybėmis, kurios gali padėti jai plėtotis ekonomiškai ir kariniu požiūriu. Kalba eina apie pusiau sąjungininkes, tokias kaip Rusija. Ten Kinijos žvalgyba ypač veikli.

Mūsų kolegos ir draugai Europoje pastebi šį aktyvumą ir savo šalyse. Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė vis aiškiau kalba apie tai, kad Kinijos žvalgyba yra smarkiai suaktyvėjusi. Grįžtame prie to, jog Kinija – gimstanti supervalstybė, ir tai automatiškai reiškia, kad kinai, jų įsitikinimu, privalo bandyti veikti visame pasaulyje, kartu ir saugumo bei žvalgybos srityse.

– Ar dabar turime šito išsigąsti?

– Išsigąsti nėra ko. Žmonėms, kurie stebi Kiniją, tai jokia naujiena. Tiesiog sprendimas pradėti apie tai kalbėti atvirai – savalaikis ir iš principo geras.