Kaip Čečėnija tapo ISIS kovotojų verbavimo centru
Ru­si­ja yra ša­lių są­ra­še, ku­rių pi­lie­čiai daž­niau­siai pa­ten­ka į „Is­la­mo vals­ty­bės“ (IS ar­ba „Daesh“) ko­vo­to­jų gre­tas. O dau­gu­ma dži­ha­dis­tų, tu­rin­čių ru­siš­ką pa­są, – iš­ei­viai iš Če­čė­ni­jos. Ko­dėl jie su­ti­ko ke­liau­ti į Si­ri­ją ir tap­ti IS smo­gi­kais?

Daugelį Gikalo gyvenvietės, esančioje Čečėnijos sostinės Grozno priemiestyje, namų supa aukštos tvoros. Nors vietos gyventojai neturi paslapčių nuo kaimynų. Žmonės gerai pažįstami, padeda vieni kitiems – tokia tradicija tęsiasi iš kartos į kartą. Tačiau vienos temos niekas nenori svarstyti, o būtent – apie savo vaikus, išvažiavusius kariauti į Siriją už teroristinę grupuotę IS, pasakoja DW.

Pagal oficialius duomenis, prie IS prisijungė iki 800 pilnamečių išeivių iš Čečėnijos. Neoficialiai skaičiai gali būti didesni.

„Pikti verbuotojai jį apgavo“

Kiek tiksliai gyvenvietės gyventojų šiuo metu yra Sirijoje, nežino niekas. Kiekvieniems iš tėvų net jų atskiras atvejis yra pernelyg daug.

Prieš penkerius metus dingo Penimat Salamovos dukra Zalina. Visą šį laiką moteris su niekuo nekalbėjo, savo sielvartą slėpdama už aukštos tvoros. Galiausiai ji nusprendė nutraukti tylą ir papasakoti apie dukrą, kuri paliko namus, sekdama paskui savo sutuoktinį Ruslaną.

Šis iškeliavo į Siriją kovoti IS gretose. Kodėl? „Nežinau. Jis buvo geras vaikinas, – pasakojo P. Salamova. – Jis visada padėdavo man namie, buvo religingas. Nežinau, ko jis ieškojo Sirijoje. Manau, jį apgavo tie pikti verbuotojai. Tai jie dėl visko kalti.“

Šimtai išeivių

Ruslano jau nebėra tarp gyvųjų. O kur šiuo metu yra Zalina, jos mama nežino: „Jis paėmė kartu mano dukrą ir tris jų vaikus. Žinau, kad Ruslanas niekada nebegrįš – 2016 metų kovą jį užmušė.“

Pagal oficialius duomenis, prie IS prisijungė iki 800 pilnamečių išeivių iš Čečėnijos. Neoficialiai skaičiai gali būti didesni. Kai kuriems iš iškeliavusių kariauti į Siriją čečėnų paskelbta paieška. Kitais atvejais valdžia tiesiog nežino apie jų išvykimą, teigė Saidas Gadžijevas, vienas iš sugrįžėlių iš Sirijos. Šis jaunas žmogus apie viską žino ne iš nuogirdų: jo dingimas ilgą laiką liko nepastebėtas.

Kodėl daug jaunimo prisijungia prie IS? Terorizmo srities ekspertės, Rusijos strateginių tyrimų instituto analitikės Jelenos Suponinos nuomone, tam yra keletas priežasčių. „Tai aukštas nedarbo lygis, socialinis nepasitenkinimas, nepateisinti lūkesčiai“, – aiškino ji.

IS – kaip siurblys

Nepriklausomas karo apžvalgininkas Pavelas Felgengaueris to, kas vyksta, priežastimi vadino Rusijos specialiųjų tarnybų akcijas prieš 2014 metų Olimpines žaidynes Sočyje. Pasak jo, tuo metu, vykdant saugumo priemones, daug ekstremistų buvo „išstumti iš šalies“, tada juos „kaip siurblys įsiurbė IS“. Tačiau dabar, kai džihadistai neteko daugelio savo kontroliuojamų teritorijų, „siurblys gali pradėti veikti priešinga kryptimi ir išpūsti teroristus atgal“, perspėjo P. Felgengaueris.

Penimat Salamova.

Panašu, kad IS verbuotojai su Kaukazu besiribojančioje Čečėnijoje be vargo randa potencialių kovotojų, nors vietos valdžia akylai stebi savo piliečius, o respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas nepaliaujamai demonstruoja savo lojalumą Kremliui.

Tuo metu respublikos valdžia neigia, kad Čečėnija tapo vienu iš religinių ekstremistų traukos centrų. Buvęs IS kovotojas S. Gadžijevas su tuo nesutinka: „Mus, čečėnus, IS labai mėgsta. Mat mums teko daug kariauti“, – pažymėjo jis.

Dabar, kai džihadistai neteko daugelio savo kontroliuojamų teritorijų, „siurblys gali pradėti veikti priešinga kryptimi ir išpūsti teroristus atgal“, perspėjo P. Felgengaueris.

Ieško prapuolusių giminaičių

Pasak S. Gadžijevo, iš pradžių jis nežinojo, kad yra siunčiamas pas teroristus. Jaunuolis tvirtino, jog Sirijoje ketino ginti musulmonus sunitus „tikro islamo vardan“. Kaip ir dauguma Sirijos gyventojų, čečėnai yra musulmonai sunitai. Klausiamas, ar Sirijoje turėjo ginklą, kuriuo galbūt žudė žmones, jis atsakė vienu žodžiu: „Ne.“

Kartą S. Gadžijevas tapo liudytoju, kaip „kovos draugai“ nukirto galvas šiitų vyrų grupei. Tada jis nusprendė bėgti iš Sirijos. Pasak jaunuolio, tai padaryti pavyko tik po keleto mėnesių: jis buvo sužeistas ir galėjo išvykti gydytis į Turkiją. Iš ten jis iškeliavo atgal į Grozną.

Saidas Gadžijevas.

Po to, kai grįžo į Čečėniją, S. Gadžijevas kurį laiką gyveno nepatekdamas į valdžios akiratį. Tačiau galiausiai tapo žinoma apie jo buvimo vietą. S. Gadžijevas savanoriškai pasidavė policijai ir aštuonis mėnesius praleido kalėjime. Dabar jis sėdėjo Grozno biure šalia dukros ieškančios P. Salamovos. Ten pastoviai renkasi žmonių, ieškančių savo dukterų, sūnų, brolių, seserų, anūkų, palaikymo grupė. Šiuo metu grupėje yra aštuoni šimtai narių, tarp kurių – čečėnai, dagestaniečiai, rusai ir kitų tautų atstovai. Čia nėra aukštų tvorų.

Ar P. Salamova pyksta ant tokių, kaip S. Gadžijevas? Juk jie išvykdami į Siriją pasiima jų dukras, kaip padarė ten užmuštas žentas. „Ne, – DW sakė P. Salamova. – Viskam – Alacho valia.“ Moteris tikisi, kad jis paliks dukrą gyvą.