Ką žada per vargus surinkta nauja Latvijos vyriausybė
Pra­ėjus pus­ket­vir­to mė­ne­sio po vi­suo­ti­nių rin­ki­mų Lat­vi­jo­je pa­tvir­tin­ta nau­ja koa­li­ci­nė vy­riau­sy­bė, su­da­ry­ta iš pen­kių par­ti­jų ir va­do­vau­ja­ma prem­je­ro Kriš­ja­nio Ka­ri­nio.

Už šią vyriausybę balsavo 61 iš 100 parlamento narių, 39 balsavo prieš. Prieš tai du kandidatai į premjerus – Janis Bordanas iš Naujosios konservatorių partijos ir Aldis Gobzemas iš „Kam priklauso valstybė?“ – nesugebėjo sudaryti naujos vyriausybės.

Amerikoje gimęs ir dvigubą pilietybę turintis K. Karinis nuo 2009 metų buvo Europos Parlamento narys Strasbūre. Ten jis pelnė vieno įtakingiausių parlamentarų iš Baltijos valstybių reputaciją. 54 metų politikas vadovauja koalicijai, sudarytai iš jo „Naujosios vienybės“, Naujosios konservatorių partijos, susivienijimo „Už plėtrą/Už!“, Nacionalinio aljanso ir populistinės „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV). Šių partijų pozicijos kai kuriais atvejais sunkiai suderinamos, bet apskritai koalicija turi 66 vietų daugumą Saeimoje.

Didžiausia partija – opozicijoje

Opozicijoje liko anksčiau buvusi valdančioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei prokremliška „Santarvė“, turinti daugiausia vietų parlamente. Per rinkimus pernai spalį ši Latvijos rusakalbių partija gavo daugiausia balsų, tačiau ji nebuvo partnerė nė vienose derybose dėl koalicijos. Visos kitos Latvijos partijos atsisako derėtis su „Santarve“.

Naujoji vyriausybė planuoja sutelkti dėmesį į tolesnę Latvijos integraciją į Europos Sąjungą bei NATO, konkurencingumą ir kovą su pinigų plovimu bei socialine nelygybe. Be to, K. Karinis nori spręsti ir demografines 2 mln. gyventojų turinčios šalies problemas.

Prieš balsavimą K. Karinis sakė parlamentarams, jog didžiausias jo prioritetas – išvalyti Latvijos finansų sektorių, nes to nepadarius „grėsmė kils visai visuomenei“. Jis taip pat išskyrė Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje bei kitur kaip didžiausią išorinį pavojų ir pažadėjo tęsti Latvijos euroatlantinį kursą. „Tai nepasikeis“, – patikino jis.

Vyriausybė Latvijoje sudaryta iš trečio karto - tai pavyko padaryti Krišjaniui Kariniui (centre). /

Tam prieštaraujantis Vjačeslavas Dombrovskis iš rusakalbių „Santarvės“ tikino, jog ši vyriausybė „suskaldys visuomenę“. Jis vardijo rinkimų pažadus, kuriuos žarstė koaliciją sudarančios partijos, bet vyriausybės pateiktoje programoje jų nėra. Deputatas pabrėžė, jog pats K. Karinis nedalyvavo Saeimos rinkimuose ir atstovauja pačiai mažiausiai partijai parlamente. K. Karinio „Naujoji vienybė“ turi tik 8 mandatus Saeimoje.

Ministrų portfeliai paskirstyti šiems politikams:

ministras pirmininkas – Arturas Krišjanis Karinis („Naujoji vienybė“)

gynybos ministras/premjero pavaduotojas – Artis Pabrikas („Už plėtrą/Už!“)

teisingumo ministras/ premjero pavaduotojas – Janis Bordanas (Naujoji konservatorių partija)

užsienio reikalų ministras – Edgaras Rinkevičius („Naujoji vienybė“)

ekonomikos ministras – Ralfas Nemiras (KPV LV)

finansų ministras – Janis Reiras („Naujoji vienybė“)

vidaus reikalų ministras – Sandis Ģirgenas (KPV LV)

švietimo ir mokslo ministrė – Ilga Šuplinska (Naujoji konservatorių partija)

kultūros ministrė – Dacė Melbardė (Nacionalinis aljansas)

socialinių reikalų ministrė – Ramona Petravič (KPV LV)

aplinkos ir regioninės plėtros ministras – Juris Pūcė („Už plėtrą/Už!“)

transporto ministras – Talis Linkaitis (Naujoji konservatorių partija)

sveikatos ministrė – Ilzė Vinkelė („Už plėtrą/Už!“)

žemės ūkio ministras – Kasparas Gerhardas (Nacionalinis aljansas)

Tęstinumas ir susikalbėjimas

Delavero valstijoje Vilmingtone 1964 metų gruodžio 13 dieną gimęs K. Karinis baigė Pensilvanijos universitetą, kuriame įgijo lingvistikos mokslų daktaro laipsnį. Latvijoje jis buvo vienas partijos „Naujas laikas“ steigėjų 2002 metais. Nuo tada ši partija daug kartų keitėsi iki dabartinės „Naujosios vienybės“. Nuo 2004 metų gruodžio iki 2006 metų balandžio K. Karinis buvo Latvijos ekonomikos ministras.

Kalbėdamas Saeimoje naujasis premjeras, ir anksčiau garsėjęs kaip geras derybininkas, pabrėžė, jog sudarytos koalicijos atstovai per derybas išmoko tartis vieni su kitais. Jis taip pat pažadėjo labiau įsiklausyti į opozicijos nuomonę. K. Karinis pareiškė, kad šalies laukia „ne revoliucija, o evoliucija“, kurios tikslas – vykdyti plačias reformas.

Be kita ko, ši vyriausybė taip pat siekia sveikos ir vieningos visuomenės, tarp kurios vertybių būtų ir latvių kalba bei kultūra. Todėl numatomas perėjimas į švietimą tik valstybine latvių kalba bei patriotizmą skatinančios pamokos visais švietimo lygmenimis, bet ypač ikimokykliniu laikotarpiu.