Jungtinės Tautos priėmė paktą dėl pabėgėlių
Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pir­ma­die­nį di­de­le bal­sų dau­gu­ma, bet be JAV ir Veng­ri­jos pa­lai­ky­mo, pri­ėmė Vi­suo­ti­nį su­si­ta­ri­mą dėl pa­bė­gė­lių. Jis nu­ma­to ge­res­nį at­sa­ką į di­de­lius pa­bė­gė­lių srau­tus.

Susitarimui pritarė 181 šalis. Prieš jį balsavo tik JAV ir Vengrija, o dar trys valstybės – Dominikos Respublika, Eritrėja ir Libija – susilaikė.

Kaip ir Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, šis paktas dėl pabėgėlių nėra teisiškai įpareigojantis. Jis parengtas remiantis vadinamąja Niujorko deklaracija, kurią 2016-ųjų rugsėjį vienbalsiai priėmė JT Generalinė Asamblėja, siekdama geriau valdyti migrantų ir pabėgėlių srautus visame pasaulyje.

Šiuo teisės aktu, parengtu prižiūrint Ženevoje įsikūrusiai JT Pabėgėlių agentūrai (UNHCR), tikimasi rasti tinkamą tarptautinį atsaką į didelius pabėgėlių srautus ir ilgalaikį pabėgėlių perkėlimą. Kaip teigė Generalinės Asamblėjos pirmininkė Maria Fernanda Espinosa, paktas yra grindžiamas valstybių atsakomybės pasidalijimo principu.

„Niekam ne paslaptis, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys priima 85 proc. visų pabėgėlių. Manau, kad turime palaikyti bendruomenes ir valstybes, priimančias pabėgėlius“, – pridūrė M. F. Espinosa.

Prieš šį paktą balsavusi Vengrija pareiškė nematanti naujo susitarimo būtinybės, o JAV neseniai paskelbė, kad pritaria didžiajai daliai pakto nuostatų, išskyrus vieną, numatančią, kad prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik ribotam laikui.

Prieš pirmadienį įvykusį balsavimą į Asamblėją kreipėsi dvi šalys, pastaruoju metu netekusios didelės dalies savo gyventojų. Sirija pažymėjo, kad diskusija neturėtų būti politizuojama, ir paprašė UNHCR teikti daugiau pagalbos Sirijos pabėgėliams, norintiems sugrįžti į karo nusiaubtą tėvynę.

Gilios ekonomikos krizės krečiama Venesuela, iš kurios pabėgo daug gyventojų, paragino Asamblėją pasirūpinti, kad naujasis paktas nesuteiktų kitoms valstybėms dingsties kištis į kaimynių vidaus reikalus.

Dokumente išdėstomi keturi uždaviniai: palengvinti pabėgėlius priimančių šalių naštą; skatinti pabėgėlių savarankiškumą; palaikyti perkėlimo programas, leidžiančias pabėgėliams apsigyventi trečiosiose šalyse; suteikti pabėgėliams daugiau galimybių sugrįžti namo.

Paktu siekiama nuosekliai spręsti pabėgėlių problemas. Be to, dokumente kalbama apie finansavimą, galimas partnerystes ir dalijimąsi duomenimis tarp valstybių.