Juano Guaido ir protestuotojai prašo kariuomenės paramos
Ve­ne­sue­lo­je tūks­tan­čiai pro­tes­tuo­to­jų, va­do­vau­ja­mi lai­ki­nuo­ju pre­zi­den­tu pa­sis­kel­bu­sio opo­zi­ci­jos ly­de­rio Jua­no Guai­do, tre­čia­die­nį par­agi­no ša­lies gink­luo­tą­sias pa­jė­gas nu­sig­ręž­ti nuo pre­zi­den­to Ni­co­las Ma­du­ro ir leis­ti at­ga­ben­ti hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos siun­tų į kri­zės kre­čia­mą ša­lį.

Žmonės išėjo į gatves sostinėje Karakase ir kituose miestuose, žvangindami puodais, pūsdami švilpukus ir trimitus. Jų nešamų plakatų užrašai skelbė: „Ginkluotosios pajėgos, atgaukit orumą“, „Maduro – uzurpatorius“, „Guaido – prezidentas“ ir „Diktatūrai – ne“.

„Nešaudykit į žmones, keliančius reikalavimus taip pat dėl jūsų šeimų“, – J. Guaido kreipėsi į kariškius sakydamas kalbą Karakaso pagrindiniame universitete.

Trečiadienį dienraštis „The New York Times“ taip pat paskelbė jo straipsnį; jame aiškinama, kad kariuomenei tenka kertinis vaidmuo stengiantis nuversti N. Maduro. J. Guaido taip pat nurodė, kad opozicijos atstovai slapta susitiko su kai kuriais saugumo pajėgų nariais.

„Siekiant pakeisti vyriausybę labai svarbu, kad kariuomenė neberemtų p. Maduro, ir dauguma kariškių sutinka, kad po pastarųjų įvykių padėtis šalyje tapo netinkama“, – rašo J. Guaido.

Šis 35 metų Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas, turintis inžinieriaus išsilavinimą, siekia išversti iš posto 56 metų N. Maduro, kad galėtų suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus prezidento rinkimus.

Sausio 23-ąją laikinuoju prezidentu pasiskelbęs J. Guaido greitai sulaukė JAV ir daugelio Lotynų Amerikos šalių paramos. Be to, šešios didžiosios Europos šalys paragino N. Maduro iki savaitgalio paskelbti pirmalaikius rinkimus ir pažadėjo pripažinti J. Guaido, jeigu tai nebus įvykdyta.

„Šiandien visoje Venesueloje – dideli protestai prieš Maduro. Kova už laisvę prasidėjo!“ – per „Twitter“ parašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, telefonu pasikalbėjęs su J. Guaido.

Politinė sumaištis dar labiau paaštrino bendrą pakrikimą Venesueloje. Ši šalis, nors ir turinti didžiausius pasaulyje išžvalgytus naftos išteklius, išgyvena ekonomikos krachą, pasireiškiantį hiperinfliacija ir būtiniausių prekių stygiumi.

Milijonai žmonių atsidūrė už skurdo ribos, o 2,3 mln. gyventojų pabėgo iš šalies ir sukėlė Pietų Amerikoje migracijos krizę.

Per trečiadienį surengtą dviejų valandų streiką buvo keliamas „reikalavimas, kad ginkluotosios pajėgos susivienytų su liaudimi“. Per ankstesnius kruvinus susirėmimus pastarąją savaitę Venesueloje žuvo daugiau kaip 40 žmonių ir dar apie 850 buvo suimti.

Anksčiau N. Maduro pats stengėsi užsitikrinti ginkluotųjų pajėgų palaikymą: prezidentas sostinėje susitiko su pustrečio tūkstančio karių ir pasisakė už „vienybę“, taip pat smerkė karinius „samdinius“.

Jis apkaltino kaimyninės Kolumbijos „oligarchiją“ remiant dezertyravusius Venesuelos kariuomenės narius, kad jie įvarytų pleištą tarp prezidento ir ginkluotųjų pajėgų, gyvybiškai svarbių N. Maduro išlikimui poste.

N. Maduro taip pat ėmėsi priemonių prieš Venesueloje dirbančius užsienio žiniasklaidos atstovus. Buvo sulaikyti mažiausiai trys ispanų naujienų agentūros EFE darbuotojai, du prancūzų žurnalistai ir vienas fotografas kolumbietis. Be to, trečiadienį iš šalies buvo išsiųsti du Čilės žurnalistai.

„Norit, kad gringų (anglakalbių) marionetės valdytų Venesuelą?“ – N. Maduro klausė karių, turėdamas omeny J. Guaido.

Kariškiai garsiai atsakė: „Ne!“