JT: 43 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų reikia humanitarinės pagalbos
Šiau­rės Ko­rė­jos pra­ėju­sių me­tų der­lius bu­vo pra­sčiau­sias per dau­giau nei de­šimt­me­tį, tre­čia­die­nį pra­ne­šė Jung­ti­nės Tau­tos.

Produkcijos nuosmukį nulėmė stichinės nelaimės, taip pat ariamosios žemės stygius bei neefektyvi žemdirbystė.

Izoliuotai Šiaurės Korėjai taikoma virtinė tarptautinių sankcijų, įvestų dėl jos branduolinės ir balistinių raketų programų, todėl šalis seniai susiduria su maisto stygiumi.

Tačiau pernai jos derlius buvo tik 4,95 mln. tonų, nurodo JT savo 2019-ųjų Poreikių ir prioritetų vertinimo ataskaitoje. Joje priduriama, kad derlius sumažėjo 500 tūkst. tonų.

„Tai mažiausia produkcija per daugiau nei dešimtmetį“, – savo pareiškime pažymėjo JT atstovas Šiaurės Korėjoje Tapanas Mishra.

„Tai nulėmė didelį maisto trūkumą“, – pridūrė jis.

Dėl šios priežasties 43 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų – 10,9 mln. žmonių – reikia humanitarinės pagalbos. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 600 tūkstančių. Tai didina ligų ir bado pavojų.

Nors žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius išaugo, JT dėl finansavimo stygiaus priverstos nuo 6 mln. iki 3,8 mln. sumažinti skaičių žmonių, kuriems bus bandoma padėti.

Praėjusiais metais buvo patenkinti tik 24 proc. pagalbos poreikių. Anot T. Mishros, tai buvo „vienas prasčiausiai finansuotų humanitarinės pagalbos planų pasaulyje“.

Sunkus žygis

Nuskurdusi Šiaurės Korėja jau ne vieną dešimtmetį smerkiama tarptautinės bendrijos už tai, kad užuot pasirūpinusi nepriteklių kenčiančiais savo žmonėmis, pirmenybę teikia kariuomenei ir šalies branduolinių ginklų programai. Kai kurie kritikai sako, kad tai skatina ir JT pagalbos programos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš praėjusią savaitę Hanojuje įvykusį susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu kelis kartus pabrėžė, kad ši šalis galėtų tapti „ekonomine galiūne“, jei atsisakytų savo branduolinio arsenalo. Tačiau lyderiams nepavyko pasiekti susitarimo.

Po 1950–1953 metų Korėjos karo Šiaurės Korėja vykdė sparčią pramonės plėtrą ir kurį laiką buvo turtingesnė valstybė už Pietų Korėją. Finansavimas iš Maskvos ilgą laiką leido slėpti blogo ekonomikos valdymo padarinius, tačiau Sovietų Sąjungos subyrėjimas ir po jo užklupęs pražūtingas badas padarė tam galą.

Tuometinis masinis badas, vadinamas „sunkaus žygio“ eufemizmu, nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių. Tai jau praeitis, tačiau Šiaurės Korėja neturi prieigos prie pažangiausių žemės ūkio technologijų ar trąšų, o jos derlius smarkiai atsilieka nuo pasaulio vidurkio.

Be to, tai nelygaus reljefo, daugiausia kalnuota šalis, kurios tik 20 proc. žemės tinkama kultivavimui.

Praėjusių metų liepą ir rugpjūtį Šiaurės Korėją alino didelis karštis, po kurio šalį užklupo taifūnas „Soulik“ su smarkiomis liūtimis ir potvyniais.