JAV žvalgybos duomenys: Rusija rengiasi kibernetiniam karui
Ru­si­ją do­mi­na įta­kos ope­ra­ci­jos, ga­lin­čios pa­veik­ti JAV vi­suo­me­nės nuo­mo­nę, ji ren­gia­mi ka­ri­niams veiks­mams ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je, tei­gia­ma ame­ri­kie­čių žval­gy­bos at­as­kai­to­je. Dar da­ro­ma sen­sa­cin­ga iš­va­da, kad ru­sų ha­ke­riai įdie­gė vi­ru­sus į sis­te­mas, kon­tro­liuo­jan­čias JAV elek­tros ener­gi­jos li­ni­jas ir ga­li su­trik­dy­ti tie­ki­mą bent po­rai va­lan­dų.

Šiais metais ir netolimoje ateityje Rusija ir Kinija turbūt kels didžiausią grėsmę JAV. Šios šalys jau dabar gali smūgiuoti JAV nenaudodamos ginklų. Tai viena iš išvadų, padarytų kasmetiniame pranešime „Tarptautinių grėsmių įvertinimas“, kurį JAV žvalgybos tarnybos pristatė Senate.

Maskva ir Pekinas, siekdami turėti „technologinį ir karinį pranašumą“, nepaisydami tarptautinės saugumo sistemos, bandydami daryti įtaką savo regiono šalims, taip pat ir esančioms už jo ribų, kelia vieną iš didžiausių grėsmių JAV ir sąjungininkams, teigiama ataskaitos įvade. Terorizmas ir masinio naikinimo ginklų platinimas minimas toliau esančiame skyriuje, rašoma VOA.

Pasikeitė sąrašo eilė

Lyginant su šio amžiaus pirmuoju dešimtmečiu, kai terorizmas ir grėsmė, kad masinio naikinimo ginklai gali patekti į teroristų rankas buvo pačiame viršuje, sąrašo eilė pasikeitė. Dabar svarbiausiomis grėsmėmis laikoma Rusija ir Kinija, kai jų dispozicijoje atsirado netikėtai efektyvus ir prieinamas instrumentas – kibernetinės operacijos. Tokiu ginklu Kinija ir Rusija galėtų JAV pridaryti didelės žalos.

Buvęs JAV žvalgybininkas Rolfas Mowatt-Larssenas: „Vaizdingai šnekant, tai gali būti perspėjantis šūvis, ženklas Maskvai: mes žinome, kuo jūs užsiimate, mes galime duoti atkirtį.“

„Kinija ir Rusija susivienijusios labiau, negu kada nors anksčiau, pradedant šeštuoju dešimtmečiu, jų santykiai turbūt stiprės ir artimiausiais metais, nes kai kurie jų interesai ir įsivaizdavimai dėl grėsmių panašūs, ypač tai, kaip vertinamas amerikietiškas individualizmas ir vakarietiškas demokratinių vertybių bei žmogaus teisių palaikymas“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos operacijos kibernetinėje erdvėje patraukė daug dėmesio, nes šios šalies specialiosios tarnybos užsimojo paveikti JAV prezidento rinkimus, o Kinija su savo nepalyginamai didesnėmis galimybėmis ir kiek kitais tikslais kelia ilgalaikę grėsmę JAV, mano amerikiečių žvalgyba. „Kinija kelia nuolatinę grėsmę dėl kibernetinio šnipinėjimo, didėjančią grėsmę užpulti mūsų karinius objektus ir valstybės infrastruktūros kritinius objektus. Kinija išlieka kaip pats aktyviausias strateginis varžovas, atsakingas už JAV vyriausybės, korporacijų ir amerikiečių sąjungininkų kibernetinį šnipinėjimą“, – teigiama ataskaitoje.

Rusija renkasi kiek kitokią taktiką. Šią šalį, kiek galima suprasti, domina taip vadinamos įtakos operacijos, galinčios paveikti JAV visuomenės nuomonę, ir pasirengimas kariniams veiksmams kibernetinėje erdvėje. Amerikiečių žvalgyba daro sensacingą išvadą, kad rusų hakeriai įdiegė virusus į sistemas, kontroliuojančias JAV elektros energijos tiekimo linijas. Esą jie net gali nutraukti elektros tiekimą JAV porai valandų. Tačiau nepateikiama nieko detalesnio apie tai, kokios JAV teritorijos gali būti paveiktos Rusijos hakerių.

Rusija nebūtų lygiavertis JAV priešininkas

Kaip interviu „Radio Svoboda“ sakė buvęs JAV Energetikos departamento žvalgybos ir kontržvalgybos skyriaus vadovas Rolfas Mowatt-Larssenas, tokia išvada šių metų amerikiečių žvalgybos ataskaitoje pirmiausia atrodo, kaip perspėjimas Maskvai:

– Vaizdingai šnekant, tai gali būti perspėjantis šūvis, ženklas Maskvai: mes žinome, kuo jūs užsiimate, mes galime duoti atkirtį. Tai panašu į GRU operacijas, kokios buvo rengiamos iki interneto išradimo, Šaltojo karo laikais. Iš dokumentų žinoma, kad GRU agentai keliavo po šalį, studijavo ir žymėjosi infrastruktūros objektus: užtvankas, elektros perdavimo linijas, tai yra tokius objektus, kurie karo atveju galėtų tapti diversijų taikiniais.

Sakyčiau, kad tokios kibernetinės operacijos – tai ankstesnės taktikos tęsinys, kai ruošiamasi puolimui JAV teritorijoje, jei kiltų karas.

– Jei grėsmė išaiškinta, galima daryti prielaidą, kad JAV pasirengusi ją atremti?

– Nesu įsitikinęs, kad esame visiškai pasiruošę tai daryti. Nuo Šaltojo karo laikų skiriasi tuo, kad anuomet buvo aišku, jog kiekviena pavojinga provokacija gali gauti branduolinį atsaką. Tai buvo sulaikantis faktorius. Kibernetinių ginklų naudojimas gali būti labiau viliojantis. Įsivaizduokite, jei Maskvoje kas nors nuspręstų, tarkime, surengti ribotą operaciją prieš JAV, o mes atsakytume, į ką tai galėtų peraugti? Todėl manau, kad mums būtina susitarti, jog JAV ir Rusija nenaudos šio ginklo viena prieš kitą – net konfliktinėje situacijoje.

– Kaip manote, ar Kremliuje suvokiama, kaip rimtai rusiškos kibernetinės operacijos vertinamos Vašingtone, ar supranta, kokios žalos sau pridarė Rusija, kai įsikišo į JAV prezidento rinkimus?

– Kiek man žinoma, Rusijos specialiosios tarnybos dirba labai profesionaliai. Spėju, kad jos prezidentui Vladimirui Putinui pranešė apie rizikas, kokių gali turėti tokios operacijos. Turbūt Maskvoje nusprendė, kad turi beprecedentes galimybes daryti įtaką JAV prezidento rinkimų eigai. Negalima atmesti, kad Rusijos vyriausybė mano, jog trumpalaikis tokio įsikišimo rezultatas atsipirko. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje negatyvios pasekmės persvers naudą, todėl esu įsitikinęs, kad strateginis bendradarbiavimas su JAV atitiktų Rusijos interesus. Ypač turint galvoje, kad Rusija neturi nei ekonominių galimybių, kurias galima būtų prilyginti amerikietiškoms, nei karinių, tad ji negali būti lygiavertis priešininkas. Todėl turėtų būti suinteresuota tiesti tiltus, bendradarbiauti su JAV ir jų sąjungininkais.

Beje, nereikia pamiršti, kad jei Rusijos kišimasis į amerikiečių politinį procesą tęsis, Vašingtonui niekas nesutrukdys ne tik atsakyti sankcijomis, bet ir panašiu įsikišimu į Rusijos vidaus reikalus.