JAV Valstybės departamentas dar kartą paragino Europą atsisakyti „Nord Stream 2“
JAV Vals­ty­bės de­par­ta­men­tas dar kar­tą par­agi­no Eu­ro­pą at­si­sa­ky­ti „Nord Stream 2“, šį­kart šio pro­jek­to grės­mę jos sau­gu­mui su­sie­da­mas su in­ci­den­tu Ker­čės są­siau­ry­je.

„Kerčės incidentas turėtų tapti įrodymu visiems partneriams Europoje, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas yra bloga idėja. Tai tapo akivaizdu“, – JAV Valstybės departamento pranešime cituojamas neįvardintas jo aukšto rango pareigūnas.

Jis pabrėžė, kad kuriant papildomą dujų transportavimo infrastruktūrą, apeinant Ukrainą, sumažėja galimybės „sustabdyti Rusijos agresiją“.

Jo žodžiais, Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto įgyvendinimas neseniai buvo aptartas su Vokietija, kurios politikai po Kerčės incidento pradėjo labiau įsiklausyti į JAV perspėjimus.

Galima Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdinė Annegret Krump-Karrenbauer interviu ARD televizijai pareiškė, jog „Nord Stream 2“ atsisakymas būtų pernelyg griežtas žingsnis, tačiau Vokietija gali sumažinti planuojamą dujų importą šiuo vamzdynu. Be to, Vokietijos politinė pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros plaukiantiems Rusijos laivams įplaukti į Vakarų Europos uostus.

„Privalome pripažinti, kad nebuvome pakankamai griežti, antraip Putinas nebūtų ryžęsis tokiam sprendimui“, – pabrėžė A. Krump-Karrenbauer, kalbėdama apie Kerčės incidentą kiek daugiau nei prieš savaitę, kai Rusijos pasieniečiai prie aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir perėmė tris ukrainiečių karo laivus bei suėmė jų įgulas.

Rusijos Europai aktyviai peršamą, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantį 1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas būtų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Iš Rusijos iki Vokietijos per Baltijos jūrą jis būtų nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubintų jo pajėgumą. Tai Maskvai leistų atsisakyti dujų eksporto per Ukrainą.

Šis projektas kelia nuogąstavimus, jog Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, aktyvaus priešinimosi, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.