JAV užsimojo paklupdyti Iraną
Pir­ma­die­nį JAV grą­ži­no Ira­nui vi­sas sank­ci­jas, ku­rios bu­vo at­šauk­tos, pa­si­ra­šius 2015 me­tų bran­duo­li­nį su­si­ta­ri­mą. Pa­grin­di­niai sank­ci­jų tai­ki­niai – naf­tos eks­por­tas ir fi­nan­sų sek­to­rius, o tai ap­sun­kins ga­li­my­bes ki­toms vals­ty­bėms pa­lai­ky­ti su Ira­nu bet ko­kius vers­lo san­ty­kius. Eu­ro­pos vals­ty­bės yra pa­ža­dė­ju­sios vers­lo įmo­nėms pa­dė­ti iš­veng­ti JAV nuo­bau­dų, ta­čiau ky­la rim­tų abe­jo­nių, ar jų pa­stan­gos bus sėk­min­gos.

Naujausiomis baudžiamosiomis sankcijomis JAV nusitaikė į Irano ekonomikos šerdį. Nuo pirmadienio visi verslo santykiai su Irano naftos bendrovėmis yra draudžiami. Taip pat sugriežtinamos kiek anksčiau šiais metais įvestos sankcijos Irano finansų sektoriui: nuo šiol visi atsiskaitymai su Irano centriniu bei kitais bankais, JAV požiūriu, yra neteisėti.

„Maksimalus spaudimas“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš daugiašalio branduolinio susitarimo pasitraukė šių metų gegužę. Pagal šį susitarimą Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą. Nors Tarptautinė atominės energijos agentūra ne sykį patvirtino, kad Iranas visiškai laikosi susitarimo, D. Trumpas jį yra pavadinęs „blogiausiu kada nors suderėtu sandoriu“.

Kaip sako D. Trumpas, sankcijomis jis siekia Iraną sugrąžinti prie derybų stalo, tik šįkart JAV reikalavimai Teheranui yra daug griežtesni. Baltųjų rūmų administracija nori sustabdyti tai, ką ji vadina „piktavališkais“ Teherano veiksmais, tarp jų – kibernetines atakas, balistinių raketų bandymus ir paramą teroristinėms organizacijoms bei sukarintoms grupuotėms Vidurio Rytuose.

Režimo pokytis nėra tarp skelbiamų JAV sankcijų tikslų. Tačiau jei kreipsime dėmesį į nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono komentarus, Irano režimo pakeitimas, Vašingtono požiūriu, būtų itin pageidautinas.

JAV prezidento teigimu, jo „maksimalaus spaudimo“ strategija veikia. „Iranas norėjo įsigalėti visuose Vidurio Rytuose. Tačiau dabar jis tiesiog nori išgyventi“, – sekmadienį agituodamas Tenesio valstijoje prieš lapkričio 6 dienos vidurio kadencijos rinkimus sakė D. Trumpas.

Donaldo Trumpo administracija padarė išimtis 8 valstybėms – Italijai, Japonijai, Pietų Korėjai, Turkijai, Kinijai ir Indijai. Joms kurį laiką bus leidžiama importuoti Irano naftą. Europos Sąjungai tokių sąlygų nepavyko užsitikrinti.

Tačiau Irano prezidentas Hassanas Rouhani nusprendė nerodyti silpnumo ir pirmadienį pareiškė, kad jo šalis ir toliau pardavinės naftą. „Skelbiu, kad išdidžiai apeisime jūsų neteisėtas ir neteisingas sankcijas, nes jos prieštarauja tarptautinėms taisyklėms“, – per televiziją sakė jis.

Naujausias raundas

Dalį sankcijų JAV jau buvo grąžinusios rugpjūtį, tačiau, ekspertų teigimu, šis baudžiamųjų priemonių raundas yra pats svarbiausias.

Nuo šiol sankcijos galios daugiau nei 700 individų bei įmonių, tarp jų – pagrindiniams bankams, naftos eksportuotojams ir krovinių gabenimo bendrovėms.

Be to, manoma, kad Briuselyje įsikūrusi tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacija SWIFT nerizikuos supykdyti JAV ir nutrauks ryšius su institucijomis, kurioms paskelbtos sankcijos. Dėl šios priežasties Iranas bus visiškai izoliuotas nuo tarptautinės finansų sistemos.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo, Vašingtonas siekia Irano naftos pardavimą sumažinti iki nulio.

Vis dėlto D. Trumpo administracija padarė išimtis 8 valstybėms – Italijai, Japonijai, Pietų Korėjai, Turkijai, Kinijai ir Indijai. Joms bent kurį laiką bus leidžiama importuoti Irano naftą. Europos Sąjungai (ES) tokių sąlygų nepavyko užsitikrinti.

Pasak M. Pompeo, valstybės, kurioms padaryta išimtis, ilgainiui sustabdys Irano naftos importą arba jį bent jau smarkiai sumažins.

Bandymas sankcijas apeiti

Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, kurios yra tarp 5 valstybių, pasižadėjusių išsaugoti branduolinį susitarimą, reiškia griežtą nepritarimą sankcijoms.

Jos pažadėjo remti Europos įmones, kurios užsiima „teisėtu verslu“ su Iranu. ES nusprendė įkurti alternatyvų mokėjimo mechanizmą – specialiosios paskirties instituciją (Special Purpose Vehicle; SPV), kuri padėtų bendrovėms toliau prekiauti su JAV baudžiama šalimi, išvengiant jų sankcijų.

SPV leistų bendrovėms išvengti tiesioginių finansinių operacijų su Iranu. Kai Iranas eksportuotų naftą į ES, importuojančios šalies bendrovė mokėtų SPV. Tada Iranas šį mokėjimą galėtų naudoti kaip kreditą reikiamoms prekėms iš kitų ES valstybių pirkti.

Tačiau SPV vis dar neveikia ir niekas nežino, kur ši institucija bus įsteigta. Nors paprastai bloko valstybės kaunasi, kad jose būtų įsteigta naujos ES institucijos būstinė, SPV yra išimtis. Šįkart ES valstybės narės bijo užrūstinti Vašingtoną.

Be to, net jei įmonės ir galės naudotis SPV, bet kuri JAV bendrovė, su jomis turinti verslo santykių, gali būti nubausta.

Todėl, analitikų manymu, turint omenyje JAV svorį pasaulio prekyboje, ES pastangos vargiai padės smarkiai sumažinti sankcijų Iranui poveikį.

M. Pompeo teigimu, per 100 didelių tarptautinių bendrovių dar iki lapkričio 5 dienos pasitraukė iš Irano.

Kinija, kuri taip pat yra branduolinio susitarimo šalis, teigė apgailestaujanti dėl sankcijų sugrąžinimo ir pareiškė, kad jos prekyba su Iranu turi būti gerbiama.

Reakcija Irane

Sankcijų sugrąžinimas iš dalies sutapo su JAV ambasados Irane užėmimo, prasidėjusio 1979 metų lapkričio 4 dieną, metinėmis. Dėl šios priežasties sekmadienį Teherane įvyko demonstracija, į kurią susirinko tūkstančiai iraniečių, šaukiančių „Mirtis Amerikai!“

Net prieš įvedant papildomas sankcijas Irano ekonomikai pastarieji metai buvo labai sudėtingi: Irano energijos eksportas nuo šių metų birželio sumažėjo trečdaliu, rialas smarkiai krito JAV dolerio atžvilgiu, dėl to smarkiai pabrango net pačios būtiniausios prekės.

„Aš bijau. Man neramu. Esu nevilty, – „Reuters“ praeitą savaitę teigė Teherane gyvenanti mokytoja. – Negaliu net nupirkti ryžių, kad pamaitinčiau vaikus, ar susimokėti už būsto nuomą.“