JAV susirūpino Kinijos elgesiu su musulmonais
JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­tas iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl Ki­ni­jos rep­re­si­jų prieš mu­sul­mo­nų ma­žu­mos bend­ruo­me­nę ša­lies šiau­rės va­ka­rų Sin­dzian­go re­gio­ne. Pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad Do­nal­do Trum­po ad­mi­nis­tra­ci­ja taip pat svars­to įves­ti sank­ci­jas ki­nų bend­ro­vėms ir par­ei­gū­nams, ku­rie su­si­ję su šiais pla­taus mas­to žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais.

Žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad prisidengdama kovos su terorizmu kampanija Kinija slaptose, vadinamosiose perauklėjimo stovyklose sulaikė apie vieną milijoną žmonių, tarp kurių dauguma yra uigūrų, kazachų bei kitų mažumų grupių atstovų.

„Mums didelį nerimą kelia vis griežtėjančios priemonės, kurių imamasi ne tik prieš uigūrus, bet ir prieš kazachus bei kitus musulmonus tame Kinijos regione“, – šią savaitę žurnalistams teigė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert.

Tikslinės sankcijos

JAV administracijos pareigūnų diskusijos, ar reikėtų griežtai sureaguoti į Kinijos represijas prieš musulmonų mažumą, nerimsta jau kelis mėnesius. O rugpjūčio pabaigoje grupė JAV įstatymų leidėjų paprašė šalies valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo ir iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino pritaikyti sankcijas septyniems Kinijos pareigūnams, tarp jų ir Komunistų partijos vadovui Sindziange Chenui Quanguo, kuris yra atsakingas už represinės priemones.

„Mastas yra didžiulis, – kalbėjo vienas iš prašymą pateikusių Kongreso narių, respublikonų senatorius Marco Rubio, turėdamas omenje musulmonų sulaikymo centrus. – Tai susiję ne tik su žmonių bauginimu dėl politinių kalbų, bet ir su siekiu atimti iš jų tapatybę – etninę, religinę – tokiu mastu, kad nesu tikras, jog esame regėję moderniais laikais.“

„Remiantis patikimais pranešimais, nuo 2017 metų balandžio į sulaikymo centrus uždaryti tūkstančiai žmonių“, – teigė H. Nauert.

Baltųjų rūmų administracija taip pat svarsto galimybę pritaikyti sankcijas ir kinų bendrovėms, kurios dalyvauja sulaikymo stovyklų statybose bei diegia stebėjimo sistemas, naudojamas uigūrams sekti.

Ekonominės sankcijos būtų pirmas kartas, kai D. Trumpo administracija imtųsi priemonių prieš Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Vašingtonas šiuo metu yra įsivėlęs į prekybos karą su Kinija, bet tuo pat metu siekia ir jos pagalbos, darydamas spaudimą Šiaurės Korėjai dėl branduolinių ginklų.

Sankcijos būtų įvestos pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą, kuris leidžia JAV vyriausybei įšaldyti šalyje turimą žmogaus teisių pažeidėjų turtą, neleisti jiems atvykti į JAV bei uždrausti amerikiečiams su jais turėti verslo ryšių.

Pažėrė kritikos

Praeitą mėnesį Juntinių Tautų (JT) žmogaus teisių ekspertai kinų diplomatams Ženevoje pažėrė šūsnį kritikos dėl mažumų atstovų sulaikymo. Pastaruoju metu pasirodė daugybė pranešimų ir tiriamųjų straipsnių, atskleidusių represinių priemonių mastą.

JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet paprašė Kinijos į Sindziango regioną įsileisti tarptautinius stebėtojus. Antradienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gengo Shuango pareiškė, kad komisarė turėtų „gerbti Kinijos suverenitetą ir nepasitikėti vienpusiška informacija“.

Kinijos vyriausybės represijos Sindziangą pavertė policine valstybe, kur mažumų atstovai yra nuolat tikrinami, tardomi ir sekami.

Daugelio kritikų teigimu, Kinijos vyriausybės represijos Sindziangą pavertė policine valstybe, kur mažumų atstovai yra nuolat tikrinami, tardomi ir sekami.

Sekmadienį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje buvo prieita prie išvados, jog toks pažeidimų mastas „Kinijoje neregėtas nuo 1966–1976 metų kultūrinės revoliucijos“. Tyrimas paremtas interviu su 58 buvusiais Sindziango gyventojais. Jo autoriai rekomendavo, kad kitos valstybės kai kuriems Kinijos pareigūnams pritaikytų sankcijas bei kontroliuotų technologijų, kurios gali būti panaudotos vykdant žmogaus teisių pažeidimus, eksportą.

Ugdymo centrai

Teigiama, kad į stovyklas išsiųsti musulmonai kinai verčiami dalyvauti pamokose, išsižadėti kai kurių islamo aspektų, studijuoti „šiuolaikinę“ kinų kultūrą ir prisiekti ištikimybę Komunistų partijai. Kai kurie paleisti asmenys teigė, kad buvo kankinami saugumo pareigūnų.

Negana to, valdžios atstovai taiko aukštųjų technologijų visuotinio sekimo sistemą. Jie renka šių žmonių biometrinius duomenis, taip pat ir jų pirštų atspaudus, kraujo grupę, DNR informaciją ir net balso pavyzdžius, kad, kaip teigiama „Human Rights Watch“ ataskaitoje, būtų galima „identifikuoti, profiliuoti ir sekti kiekvieną asmenį Sindziange“. Ant kai kurių šeimų namų regione net yra greito atsakymo kodas QR, kad policija greitai galėtų pasiekti visą apie juos turimą informaciją.

Kinų pareigūnai yra pareiškę, kad „profesiniuose ir ugdymo“ centruose vykdoma „transformacija per švietimą“ arba „švietimas, kuriuo siekiama kovoti su ekstremizmu“. Tačiau jie nėra pripažinę, kad regione sulaikyti tūkstančių tūkstančiai musulmonų.

Uigūrai yra tiurkų tauta, kurią daugiausia sudaro musulmonai sunitai. Sindziange jų yra 11 mln. ir jie yra didžiausia etninė grupė šiame regione.