JAV stumia Japoniją į Kinijos glėbį
Ja­po­ni­ja ir Ki­ni­ja – eko­no­mi­nės, po­li­ti­nės ir ka­ri­nės prieš­inin­kės, ko­vo­jan­čios dėl įta­kos Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne. Ta­čiau JAV pre­zi­den­to Do­nal­do Trum­po vai­din­ga po­li­ti­ka ver­čia jas ati­dė­ti ne­su­ta­ri­mus ir bend­ra­dar­biau­ti.

Penktadienį Pekine Japonijos premjeras Shinzo Abe ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vienas kitam spaus rankas. Tai bus pirmas viršūnių susitikimas nuo 2011 metų. Jis vyks šalims prieš keletą dienų paminėjus Taikos ir draugystės sutarties įsigaliojimo 40 metų jubiliejų.

Anot Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kango, šiuo vizitu „bus pakylėti mūsų dvišaliai ryšiai ir į tinkamas vėžes sugrąžintas dvišalis bendradarbiavimas“. Jis pridūrė, kad abi šalys sieks bendrai palaikyti daugiašališkumą ir laisvosios prekybos sistemą.

Kinijos ir Japonijos santykiai pablogėjo 2012 metais dėl teritorinio ginčo, susijusio su mažytėmis salelėmis Rytų Kinijos jūroje.

Sh. Abe ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pastaruosius kelerius metus daug kartų susitiko tarptautinių renginių užkulisiuose. Tačiau joks Japonijos premjeras nuo 2011 metų nėra nuvykęs oficialaus vizito į Kiniją ir joks Kinijos prezidentas nuo 2010 metų nesilankė Japonijoje.

Kinijos ir Japonijos santykiai pablogėjo 2012 metais dėl teritorinio ginčo, susijusio su mažytėmis salelėmis Rytų Kinijos jūroje.

Pekinas priešinosi

Sh. Abe trijų dienų vizitas Kinijoje vertinamas kaip santykių atšilimo kulminacija. Šis procesas prasidėjo pavasarį, kai pagyvėjo šalių ekonominis dialogas.

Kinija yra didžiausia Japonijos prekybos partnerė, o daugelis Japonijos bendrovių yra investavusios dideles sumas Kinijoje. Japonijos premjeras jau seniai stengiasi pagerinti Tokijo santykius su Pekinu. Tačiau tam vis priešinosi Kinijos vadovybė.

Pekinui nepatinka Sh. Abe mėginimai stiprinti ir reformuoti Japonijos kariuomenę. Kinija taip pat nerimauja dėl kaimynės užsienio politikos, kuri siekia apriboti didėjančią Pekino įtaką. Be to, Kinija ne kartą smerkė Sh. Abe pastangas dangstyti Antrojo pasaulinio metais karo japonų padarytus nusikaltimus.

Praėjusią savaitę dešimtys Japonijos parlamentarų tradiciškai aplankė Jasukunio šventyklą, kurioje pagerbiami per karus žuvę japonų kariškiai, įskaitant 14 Antrojo pasaulinio karo laikų vadų, nuteistų Kinijoje už karo nusikaltimus. Premjeras nusprendė ten nevykti. Japonijos aukšto rango pareigūnų vizitai toje vietoje laikomi įžeidimu nuo japonų okupacijos nukentėjusioms šalims ir visada išprovokuoja piktą Pekino reakciją.

Privertė persigalvoti

Šiuo metu tarp Kinijos ir JAV tvyro įtampa dėl prekybos. Kinams darosi vis sunkiau rasti priemonių atsakyti į naujus JAV tarifus. Tai veikiausiai skatina Pekiną kitaip vertinti Tokiją.

Baimindamasis tarptautinės izoliacijos Xi Jinpingas siekia suvienyti jėgas su Europos Sąjunga, Rusija, taip pat su Japonija. Kaip teigė Japonijos tyrimų instituto direktorė Wu Junhua, vienas pagrindinių Pekino nuogąstavimų yra tas, kad JAV bando susilpninti Kinijos vaidmenį pasaulio prekyboje.

Ekspertė pažymėjo, kad nauja Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis, sudaryta su Kanada ir Meksika, turi skirsnį, nukreiptą prieš Kiniją. Vašingtonas jį gali įtraukti ir derėdamasis su Europos Sąjunga ar Japonija.

D. Trumpo prekybos karai kelia siaubą ne tik Kinijai, bet ir Japonijai. Tokijas baiminasi, kad Vašingtonas ims taikyti tarifus japoniškiems automobiliams. Vašingtono įvesti muitai kiniškoms prekėms taip pat neigiamai paveikė Japonijos bendroves, mat sumažėjo kinų užsakymų.

Rodo norą

Rugsėjį šalių lyderiai buvo susitikę Vladivostoke, kur vyko Rytų ekonomikos forumas. Sh. Abe tąkart paragino Xi Jinpingą panaikinti maisto produktų importo apribojimus iš Fukušimos prefektūros. Kinijos prezidentas pažymėjo, kad japoniški ryžiai yra skanūs. Pasak analitikų, toks neįprastai teigiamas lyderio komentaras rodo Kinijos norą susitaikyti su kaimyne.

Per susitikimą Pekine vadovai greičiausiai tarsis dėl bendradarbiavimo finansų, infrastruktūros ir skaitmeninių technologijų srityse. Japonijos premjerą šioje kelionėje lydės šimtai verslo atstovų. Tikėtina, kad Sh. Abe siūlys Kinijai organizuoti bendrus infrastruktūros projektus trečiosiose šalyse. Daugiau kaip 30 tokių iniciatyvų Pekinui jau yra pristatyta ir laukia patvirtinimų.

Be to, turi būti atnaujinti šalių centrinių bankų valiutų apsikeitimo sandoriai. Kai kuriam nors centriniam bankui prireikia užsienio valiutos (paprastai tam, kad galėtų ja aprūpinti savo šalies komercinius bankus), jis pagal tokį susitarimą gali jos gauti iš ją leidžiančio centrinio banko. Esant neramumams finansų rinkose, tai veikia kaip apsauginė priemonė. Ankstesnis susitarimas baigė galioti 2013 metais.

Dėmesys gynybai

Dar viena šalių bendradarbiavimo sritis – gynyba. Kinijoje laukiamas Japonijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Jo vizitas vyks pirmą kartą nuo 2008 metų. Be to, Japonija ketina priimti aukšto rango Kinijos kariuomenės pareigūnų.

Abi šalys taip pat ketina įrengti specialią telefono liniją kariškiams. Šis sprendimas buvo priimtas birželį siekiant išvengti nepageidaujamų susirėmimų, ypač Rytų Kinijos jūroje.

Pekinas ir Tokijas turi neišspręstų teritorinių ginčų, susijusių su salų grupe, kurią japonai vadina Senkaku, o kinai – Diaoju. Jas šiuo metu administruoja Tokijas.