JAV pareiškė kaltinimus Rusijos pilietei dėl trolių fabrikų finansavimo
JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tas penk­ta­die­nį par­eiš­kė kal­ti­ni­mus vie­no di­džiau­sių Ru­si­jo­je „tro­lių fab­ri­kų“ fi­nan­sų va­do­vei. Ji ta­po pir­muo­ju as­me­niu, ku­riam par­eikš­ti kal­ti­ni­mai dėl ki­ši­mo­si į 2018-ųjų JAV Kong­re­so tar­pi­nius rin­ki­mus.

Kaltinimai buvo pareikšti JAV žvalgybos bendruomenės vadui oficialiai perspėjus apie galimą Kinijos, Irano ir Rusijos kišimąsi į Kongreso rinkimus.

Šie rinkimai vyks lapkričio 6 dieną ir parodys, ar demokratai iš JAV prezidento Donaldo Trumpo respublikonų partijos sugebės atkovoti daugumą Atstovų rūmuose ir Senate.

Kaltinimuose teigiama, kad Jelena Chusiainova dalyvavo nusikalstamoje veikloje, vykdydama operacijos „Projektas Lachta“ apskaitą.

Šios operacijos vykdymu užsiima Sankt Peterburge veikianti „Interneto tyrimų agentūra“ (ITA) – vadinamasis trolių fabrikas, kuris taip pat vykdė masinę dezinformacijos kampaniją per 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Prokurorai sako, kad J. Chusiainova nuo 2014-ųjų kontroliuoja projekto „Lachta“ finansines operacijas. Be to, ji šiemet biudžete numatė milijonų JAV dolerių finansavimą pastangoms per socialinius tinklus skleisti dezinformaciją JAV ir Europoje.

ITA per savo įmonę „Concord Management and Consulting Group“ kontroliuoja artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas, teigia prokurorai.

Dezinformacijos kampanijos metu „troliai“ „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kituose socialiniuose tinkluose paskleidė milijonus žinučių, kuriomis buvo siekiama sukiršinti skirtingų politinių pažiūrų žmones bei įvairias visuomenės grupes.

Ši kampanija buvo skirta padidinti D. Trumpo šansus laimėti prieš konkurentę iš demokratų partijos Hillary Clinton, teigia JAV žvalgyba.

10 mln. JAV dolerių „trolių fabrikui“

Iš J. Chusiainovai pareikštų kaltinimų galima spręsti, kad amerikiečių tyrėjai puikiai suvokia, kaip veikia ITA.

Kaltinimuose galima matyti projekto „Lachta“ kiekvieno mėnesio biudžetą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius – iš viso programai per šį laikotarpį buvo suteikta daugiau nei 650 mln. rublių, arba 10 mln. JAV dolerių.

Taip pat teigiama, kad nuo 2016 metų sausio iki šių metų birželio projektas „Lachta“ visai savo veiklai turėjo daugiau nei 35 mln. JAV dolerių biudžetą. Šie pinigai buvo skirti mokėti ITA aktyvistams, reklamai socialiniuose tinkluose, interneto domenų registracijai ir vadinamiesiems „proxy“ serveriams.

Kaltinimuose pateikiami išsamūs pavyzdžiai, kaip „Facebook“ ir „Twitter“ tinkluose į amerikiečius panašūs asmenys skelbė įvairius politinio turinio įrašus.

„Priminimas jums balsuoti 2018 metų tarpiniuose rinkimuose“, – kovo 22 dieną buvo parašyta ITA kontroliuojamoje paskyroje tviteryje „@johncopper16“.

„Jie yra motyvuoti Jie tavęs nekenčia Jie nekenčia tavo moralės Jie nekenčia Pirmosios ir Antrosios Konstitucijos pataisų teisių“, – rašė „trolis“, turėdamas omenyje Pirmąją ir Antrąją Konstitucijos pataisas, kuriomis įtvirtinamos amerikiečių teisės į žodžio laisvę bei ginklų turėjimą.

Nors visos kaltinimuose minimos socialinių tinklų paskyros jau yra ištrintos arba blokuotos, kiti įrašai rodo, kad „trolių“ žinutės dažnai sulaukdavo populiarumo – kiti „Twitter“ naudotojai neretai pažymėdavo, jog įrašai jiems patinka arba jais pasidalydavo.

Prieš kaltinimų J. Chusiainovai pareiškimą JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas nerimas dėl galimo kišimosi į artėjančius Kongreso kadencijos vidurio rinkimus.

„Mums neramu dėl Rusijos, Kinijos ir kitų užsienio valstybių, įskaitant Iraną, vykdomos kampanijos, kuria siekiama mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, daryti įtaką visuomenės nuomonei ir vyriausybės politikai“, – teigiama pranešime, kuris buvo išleistas kartu su Federalinių Tyrimų Biuru (FTB) bei JAV nacionalinio saugumo ir teisingumo departamentais.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad, nepaisant bandymų pažeisti rinkimų infrastruktūrą, kol kas nėra jokių ženklų, jog programišiai iš užsienio sėkmingai būtų sugadinę kokias nors sistemas, pavyzdžiui, rinkėjų registravimo duomenų bazes ar balsavimo mašinas.