JAV: “Nord Stream 2“ kenkia energetiniam Europos saugumui
Len­ki­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos yra nu­sis­ta­čiu­sios prieš Ru­si­jos eks­por­to du­jo­tie­kio „Nord Stream 2“ pro­jek­tą, ken­kian­tį vi­sos Eu­ro­pos ener­ge­ti­niam sau­gu­mui ir sta­bi­lu­mui bei su­tei­kian­tį Mask­vai dar vie­ną įran­kį nau­do­ti ener­ge­ti­ką kaip po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­nę, šeš­ta­die­nį par­eiš­kė Var­šu­vo­je vie­šin­tis JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Re­xas Til­ler­so­nas.

„Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų. Esame giliai įsitikinę, kad Lenkijos, naudojančios tuos pačius išteklius, kaip ir visa Europa, energetikos išteklių diversifikavimas labai svarbus ilgalaikiam Europos saugumui. Todėl remiame energetikos jungčių iniciatyvas, padėsiančias pasiekti šį tikslą“, – R. Tillersonas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

Penktadienio vakarą į Lenkiją atvykusiam Amerikos diplomatijos vadovui J. Czaputowiczius išdėstė Varšuvos argumentus, kad „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinio spaudimo įrankis šiame pasaulio regione. Ministras pridūrė, kad Lenkija prašys amerikiečių palaikymo šioje srityje.

R. Tillersonas sakė, kad Vašingtono ir Varšuvos bendradarbiavimas energetikos sektoriuje gali dar labiau sutvirtinti JAV ir Lenkijos verslo ryšius.

Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo vizitą Lenkijoje pernai liepą sakė, jog Vašingtonas „didžiuojasi, remdamas Lenkijos energetikos diversifikaciją“.

„Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, tikisi dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų, pradėti tiesti šių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. „Gazprom“ partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.

Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę Europos Sąjungos energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.

Tačiau gruodį šis projektas sulaukė pirmojo oficialaus pritarimo Vokietijoje – jį palaimino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės valdžia. Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės energetikos ministerija patvirtino, kad buvo išduotas leidimas šio projekto įgyvendinimo koordinatorei „Nord Stream 2 AG“ tiesti vamzdyną iki pakrantės.

Tuo tarpu Danijos parlamentas lapkričio 30-ąją priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskiriamas Rusijos Europai peršamas „Nord Stream 2“.