JAV Kongresas nori reguliuoti „Facebook“, bet nežino kaip
Pa­si­bai­gus dvi die­nas ir dau­giau kaip 10 va­lan­dų tru­ku­siai klau­si­mų-at­sa­ky­mų se­si­jai su „Fa­ce­book“ įkū­rė­ju Mar­ku Zuc­ker­ber­gu, JAV Kong­re­se įsi­vy­ra­vo įsi­ti­ki­ni­mas, kad bū­ti­na im­tis so­cia­li­nės ži­niask­lai­dos in­dus­tri­jos re­gu­lia­vi­mo. Ta­čiau kaip tai pa­da­ry­ti, įsta­ty­mų lei­dė­jams – kol kas ti­kras gal­vo­sū­kis.

Kaip rašo „The New York Times“, JAV Kongreso nariai nenori pažeisti Konstitucijos pirmosios pataisos, garantuojančios žodžio ir spaudos laisvę, bei sukelti kliūčių Silicio slėnio inovatyvumui, todėl nėra tikri, kaip reguliuoti bendrovę, disponuojančią milžiniška galia dėl surinktų kelių milijardų vartotojų privačių duomenų.

Atstovų Rūmų narys Gregas Waldenas: „Kas tiksliai yra „Facebook“? Socialinė platforma? Reklamos bendrovė? Žiniasklaidos įmonė? Viskas, ką išvardijau anksčiau? Ar kai kas kita?“

„Facebook“ išties išaugo, bet nerimauju, kad jis dar nesubrendo“, – per trečiadienio sesiją Atstovų Rūmuose nuogąstavo respublikonas Gregas Waldenas.

Kongresmenų apklausiamas M. Zuckerbergas sutiko, jog „tam tikras reguliavimas yra neišvengiamas“. Jis pasiūlė „Facebook“ reformų sąrašą ir pažadėjo stiprinti privatumą bei saugumą.

Verslo modelis

Vis dažniau girdimus raginimus dėl reguliavimo – ir dviejų dienų apklausą JAV Kongrese – išprovokavo praeitą mėnesį paviešinta informacija, kad „Facebook“ nesugebėjo apsaugoti maždaug 87 mln. savo vartotojų duomenų. Juos, neturėdama aiškaus socialinės žiniasklaidos bendrovės sutikimo, surinko ir savo veikloje panaudojo politinių konsultacijų įmonė „Cambridge Analytica“, siejama su Donaldo Trumpo rinkimų kampanija.

M. Zuckerbergas patikino, kad „Facebook“ uždarė kanalą, kuriuo duomenys, įskaitant jo paties privačią informaciją, galėjo patekti trečiosioms šalims.

Tačiau įstatymų leidėjus domino ne vien šis atskiras atvejis, o apskritai „Facebook“ verslo modelis – nemokamas socialinis tinklas, kuris pelną gauna rinkdamas vartotojų duomenis ir pardavinėdamas pagal tuos duomenis pritaikytas reklamas. „Amerikos tauta susirūpinusi, kaip „Facebook“ saugo ir gauna pelną iš savo vartotojų duomenų, – teigė G. Waldenas. – Negi Kongresui būtina aiškinti, ar vartotojai turi realią galią dėl savo duomenų internete?“

Kalbėdamas apie kompaniją „Cambridge Analytica“ demokratas Frankas Pallone jaunesnysis pabrėžė, jog „šis incidentas dar sykį parodo, kad mūsų įstatymai neveikia“.

Europietiškas modelis

Nors bendras konsensusas, jog reguliavimas iš esmės būtinas, pasiektas, kol kas neaišku, kokius įstatymus realiai paremtų Kongreso narių dauguma ir pačios socialinės žiniasklaidos bendrovės. Šią savaitę buvo pristatyti du įstatymo projektai, susiję su privatumo apsauga. Vienu jų siekiama apsunkinti duomenų rinkimą iš mokinių, kurie per pamokas naudojasi mokyklų kompiuteriais ir planšetėmis. Kitu reikalaujama, kad bendrovės gautų aiškų sutikimą iš vartotojų dar prieš pradėdamos rinkti tų asmenų duomenis ir jais dalytis.

Kaip skelbia „The New York Times“, keli įstatymų leidėjai žurnalistams privačiai tvirtino rengiantys naujus privatumo įstatymus internetinėms bendrovėms.

Atstovų Rūmų nariai ne sykį klausė M. Zuckerbergo dėl „Facebook“ vartotojų taisyklių, kurių dauguma iškart nustato, jog asmuo sutinka dalytis duomenimis, nelaiko jų privačiais. Galima palyginti: gegužės pabaigoje Europos Sąjungoje įsigaliosiančiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu siekiama, kad asmens duomenimis disponuojančių įmonių taisyklėse pradinis nustatymas būtų duomenų privatumas.

Europietiškasis modelis buvo ne kartą paminėtas per apklausą kaip galimas būsimų JAV įstatymų orientyras.

Sąžininga reklama

Manoma, jog po M. Zuckerbergo apklausos greitai bus priimtas Senato įstatymo projektas, kuriuo socialinės žiniasklaidos įmonės bus įpareigotos atskleisti, kas jų platformose moka už politines reklamas.

„Facebook“ ir „Twitter“ jau pareiškė remiančios minėtą projektą, vadinamą „Sąžiningos reklamos aktu“. Dar visai neseniai kelios interneto bendrovės, tarp jų ir „Facebook“, agresyviai priešinosi bet kokioms naujoms taisyklės, reguliuojančioms politines reklamas, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę.

Priimti kitus galimus įstatymus apsunkina tai, kad įstatymų leidėjai net nėra tikri, kaip apibrėžti ir kuriai industrijai priskirti „Facebook“. „Kas tiksliai yra „Facebook“? Socialinė platforma? Reklamos bendrovė? Žiniasklaidos įmonė? Bendro pobūdžio informacinio amžiaus bendrovė? Viskas, ką išvardijau anksčiau? Ar kai kas kita?“ – klausė G. Waldenas. Priklausomai nuo atsakymo, „Facebook“ veiklą reguliuotų skirtinga federalinė agentūra.

Tačiau M. Zuckerbergas labai stengėsi savo įmonės nepriskirti jokiai konkrečiai jau egzistuojančių taisyklių reguliuojamai kategorijai. „Laikau ją technologijų bendrove“, – pareiškė M. Zuckerbergas. Jis pripažino, jog „Facebook“ turi būti atsakinga už publikuojamą turinį, ir pridūrė, kad tai nėra naujienų žiniasklaidos bendrovė. „Pagrindinė mūsų veikla – inžinierių kuriami kodai ir paslaugų kitiems asmenims teikimas“, – patikslino „Facebook“ vadovas.

Įdomūs Marko Zuckerbergo teiginiai

„Šešėliniai profiliai“

Keli JAV Kongreso nariai paklausė M. Zuckerbergo, kaip „Facebook“ renka duomenis apie asmenis, kurie dar nesinaudoja juo. Tai vadinama „šešėliniais profiliais“.

Jei iki šiol nesinaudojote „Facebook“, bet dabar nuspręsite susikurti paskyrą, tinklas iškart žinos, kas jūsų draugai. Taip yra todėl, kad „Facebook“ turi visus vartotojų kontaktus, nuotraukas ir kitą informaciją jų telefonuose.

Per apklausą M. Zuckerbergas tikino negirdėjęs „šėšėlinių profilių“ terminio, nors jis plačiai aprašytas.

Tada Kongreso nariams kilo klausimas, ar „Facebook“ nesinaudojantys asmenys gali išvengti duomenų apie juos rinkimo, dėl kurio nedavė sutikimo „Facebook“?

Vartotojų naršymo sekimas išjungus „Facebook“

Paklaustas, ar „Facebook“ gali sekti vartotojų naršymą internete jiems išsiregistravus iš sistemos, M. Zuckerbergas pateikė gana miglotą atsakymą. Iš pradžių jis teigė, jog dar komanda turėtų patikslinti atsakymą, bet paskui pridūrė: „Žinau, kad internete žmonės naudoja slapukus ir kad turbūt galima koordinuoti veiklą tarp sesijų. Mes tai darome dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl saugumo bei reklamų pritaikymo. Turime užtikrinti, kad jos būtų paveikiausios. Žinoma, žmonės gali to atsisakyti.“

Apie interneto saugumą rašantis australas Nikas Cubrilovicius dar 2011 metais nurodė, kad „Facebook“ greičiausiai renka informaciją apie vartotojų naršymą internete. Atsakydamas į N. Cubriloviciaus užklausą „Facebook“ inžinierius Greggas Stefancik pareiškė, jog „Facebook“ slapukai išlieka net išsiregistravus dėl saugumo priežasčių (kad neleistų kitiems prisijungti prie paskyros).

Tačiau 2014-aisiais „Facebook“ ėmė interneto naršymo duomenis naudoti reklamai. Tai paaiškina, kodėl jūsų ieškotų produktų reklamos atsiranda „Facebook“ naujienų sraute.