JAV ir Europa solidarizavosi prieš Rusiją
Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ir jų są­jun­gi­nin­kės Eu­ro­po­je pir­ma­die­nį iš­siun­tė iš sa­vo ša­lių de­šim­tis ru­sų dip­lo­ma­tų; ir tai da­ro­ma koor­di­nuo­tais veiks­mais prieš Mask­vą, kal­ti­na­mą šni­po ap­nuo­di­ji­mu Ang­li­jo­je.

JAV ir Kanada

Jungtinės Valstijos išvarė 60 įtariamų rusų „šnipų“, tarnaujančių įvairiose šalies vietose ir Rusijos misijoje Jungtinėse Tautose. Taip pat uždarytas Rusijos konsulatas Siatle dėl įtariamo šnipinėjimo gretimoje Kitsapo povandeninių laivų bazėje bei „Boeing“ įmonėje.

Atkirtis Maskvai daromas „atsakant į Rusijos karinio cheminio ginklo panaudojimą Jungtinėje Karalystėje“, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders (Sara Sanders).

Kanada išsiuntė keturis diplomatus, pavadindama nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą „niekingu, baisiu ir neapdairiu veiksmu“.

Europos Sąjunga

Koordinuotu atsaku į buvusio rusų šnipo apnuodijimą Anglijos mieste Solsberyje diplomatus iš savo šalių išsiunčia 16 ES valstybių.

„Tiesiogiai laikantis praėjusią savaitę priimto Europos Vadovų Tarybos sprendimo reaguoti į Rusiją koordinuotai, šiandien jau 14 ES narių nusprendė išsiųsti Rusijos diplomatus“, – sakė pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas per spaudos konferenciją Varnoje, Bulgarijoje.

„Papildomos priemonės, daugiau išsiuntimų, neatmestina artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – pridūrė jis.

Didžioji Britanija išvarė iš šalies 23 rusų diplomatus, o Maskva atsakė taip pat 23 britų diplomatų išsiuntimu.

Kitos ES šalys rusų diplomatų išsiuntė įvairiai: Kroatija – vieną, Čekija – tris, Danija – du, Prancūzija – keturis, Suomija – vieną, Vokietija – keturis, Italija – du, Estija – vieną, Latvija – vieną, Lietuva – tris, Nyderlandai – du, Lenkija – keturis, Rumunija – vieną, Ispanija – du, Švedija – vieną.

Už ES ribų

Albanija išsiuntė du rusų diplomatus.

Ukraina išsiuntė iš šalies 13 rusų diplomatų. Prezidentas Petro Porošenka ragino imtis dar daugiau veiksmų.

„Kitas veiksmas – būtina didinti kainą, kurią Maskva privalo sumokėti už savo tarptautinius nusikaltimus; tai turi būti asmeninės, finansinės ir ekonominės sankcijos“, – sakė P. Porošenka.