JAV ambasadorius Vokietijoje perspėjo dėl sankcijų „Nord Stream 2“ rizikos
Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ba­sa­do­rius Vo­kie­ti­jo­je Ri­char­das Gre­nel­las (Ri­čar­das Gre­ne­las) nu­siun­tė laiš­kus Bal­ti­jos jū­rą ker­tan­čio Ru­si­jos eks­por­to du­jo­tie­kio plė­tros pro­jek­te „Nord Stream 2“ da­ly­vau­jan­čioms bend­ro­vėms, pers­pė­da­mas jas dėl JAV sank­ci­jų grės­mės, sek­ma­die­nį ra­šo Vo­kie­ti­jos lei­di­nys „Bild am zei­tung“.

„Mes dar kartą pabrėžiame, jog Rusijos energetikos eksporto projektuose dalyvaujančios bendrovės užsiima tuo, kas smarkiai susiję su sankcijų rizika. Galiausiai, įmonės, remiančios „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ tiesimą, aktyviai kenkia Ukrainos ir Europos saugumui“, – JAV ambasadoriaus laišką cituoja Vokietijos leidinys.

R. Grenellas akcentavo, jog „dujotiekis turi rimtų geopolitinių pasekmių mūsų Europos sąjungininkams ir partneriams“.

„Šie partneriai reiškia susirūpinimą dėl vis agresyvesnės Rusijos elgsenos, ypač dėl energijos išteklių naudojimo kaip politinių ir ekonominių poveikio priemonių“, – teigiama JAV ambasadoriaus laiške.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministerija šį laišką sukritikavo, pabrėždama, kad tokie veiksmai kertasi su diplomatinėms normoms.

Savo ruožtu R. Grenello atstovas pareiškė, jog šis laiškas neturėtų būti traktuojamas kaip grasinimas, o turėtų būti suprantamas kaip „skaidrus JAV politikos pranešimas“.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą ir leistų eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę.

„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje. Jam aktyviai priešinasi kai kurios Europos Sąjungą narės, tarp – Lietuva ir Lenkija, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.

JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.

JAV Atstovų Rūmai gruodį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas nepritarimas „Nord Stream 2“, nes jis padidintų Maskvos įtaką aprūpinant Europą energijos ištekliais. Netrukus po to pranešta, kad apie 40 JAV senatorių teiks svarstyti panašaus turinio rezoliuciją. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai raginamas bendradarbiauti su Kongresu ir Amerikos sąjungininkais, „kad Rusijos Federacija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos“.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Be to, kelios Vokietijos bendrovės įgyvendina „Nord Stream 2“ prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklo projektus.