Japonijos premjeras dar kartą laimėjo savo partijos lyderio rinkimus
Ja­po­ni­jos prem­je­ras Shin­zo Abe ket­vir­ta­die­nį lai­mė­jo sa­vo val­dan­čio­sios par­ti­jos ly­de­rio rin­ki­mus; ši per­ga­lė at­vė­rė jam ke­lią tap­ti il­giau­siai ja­po­nų vy­riau­sy­bei va­do­vau­jan­čiu po­li­ti­ku ir įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nę re­for­muo­ti kons­ti­tu­ci­ją.

63 metų konservatorius partijos lyderio rinkimus laimėjo 553 balsais prieš 254. Dėl Liberalų demokratų partijos vadovo posto su Sh. Abe kovojo buvęs gynybos ministras Shigeru Ishiba.

Pergalė iš esmės reiškia, kad Sh. Abe dar trejus metus dirbs premjero poste. Tai sudaro sąlygas jam aplenkti dabartinį ilgiausiai dirbusio premjero titulo turėtoją – Taro Katsurą, gerbiamą politiką, kuris šiame poste dirbo nuo 1901 iki 1913 metų.

Visuomenės parama Sh. Abe, kurio senelis ir tėvas taip pat buvo valdžioje, atsikūrė jam sugebėjus išgyventi virtinę skandalų dėl pažinčių ir dangstymo.

Vėl įsitvirtinęs valdžioje Sh. Abe šį savaitgalį nuvyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Sh. Abe ir D. Trumpas, kurie mėgaujasi vienas kito draugija golfo laukuose ir yra artimi diplomatiniai sąjungininkai, turėtų aptarti naujausią abiejų Korėjų viršūnių susitikimą.

Tačiau jiems teks kalbėti ir apie didėjantį prekybos ginčą, D. Trumpui priskyrus Japoniją prie „nesąžiningų“ prekybos partnerių.

„Amžiams atsisakyti karo“

Nors japonų rinkėjai savo pagrindiniais prioritetais iškėlė ekonomiką ir socialinę apsaugą, Sh. Abe nori pasinaudodamas šiais rinkimais reformuoti pacifistinę, po Antrojo pasaulinio karo parašytą šalies konstituciją.

Nacionalistas Sh. Abe dažnai kalbėdavo norintis perrašyti pagrindinį Japonijos įstatymą, kurį primetė šalį po karo okupavę amerikiečiai. Juo šalis buvo priversta „amžiams atsisakyti karo“ ir sutikti, kad „niekada nebus išlaikomos“ ginkluotosios pajėgos.

Sh. Abe tvirtina, kad bet kokiais pakeitimais paprasčiausiai bus panaikintas gerai aprūpintų šalies Savigynos pajėgų konstitucinis paradoksas, pagal kurį jų techniškai neturėtų būti.

„Laikas konstitucijoje nustatyti ir Savigynos pajėgas, ir Japonijos taikos bei nepriklausomybės apsaugą“, – sakydamas kampanijos kalbą Tokijuje pareiškė Sh. Abe.

Tačiau bet koks konstitucijos teksto keitimas būtų itin opus klausimas pacifistinėje Japonijoje. Be to, beveik neabejotinai kiltų pasipiktinimas Kinijoje ir abiejose Korėjose – šalyse, kurios XX amžiuje buvo japonų karinės agresijos aukos.

Net jei Sh. Abe pavyktų prastumti parlamente konstitucijos pakeitimą, jam tektų surengti referendumą. Jei žmonės balsuotų prieš jį, iškiltų „Brexit“ stiliaus politinio kracho perspektyva, sakė politologas Yu Uchiyama iš Tokijo universiteto.

Be to, apklausos rodo, kad šio teisinio teksto koregavimas toli gražu nėra prioritetas daugumai japonų, nes šalis susiduria su populiacijos senėjimo ir vis dar lėtos ekonomikos problemomis.

Pripažindamas susirūpinimą ekonomikos padėtimi, Sh. Abe sakė planuojantis „drąsias“ skatinimo priemones, mažinsiančias laukiamą mokesčių padidinimo kitų metų spalį poveikį.

Japonijos ekonomika pastaruosius kelerius metus lėtai augo dėl Japonijos banko itin laisvos pinigų politikos ir didžiulių vyriausybės išlaidų, nulėmusių jenos susilpnėjimą – svarbų teigiamą elementą Japonijos eksportuotojams.

Tačiau analitikai perspėjo, kad JAV vadovaujami prekybos karai galėtų būti didelis rizikos veiksnys ekonomikai, dar bandančiai laimėti ilgą kovą su defliacija.

Šalies žiniasklaida pranešė, kad Sh. Abe spalio 1 dieną planuoja pertvarkyti savo ministrų kabinetą. Tačiau manoma, kad jis paliks vicepremjerą ir finansų ministrą Taro Aso (Tarą Asą) – politinį sąjungininką, parėmusį jo „abenomikos“ strategiją trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai skatinti.