Japonija ragina Šiaurės Korėją įveikti abipusį nepasitikėjimą
Ja­po­ni­jos prem­je­ras Shin­zo Abe šeš­ta­die­nį par­agi­no Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­rį Kim Jong Uną pri­si­dė­ti prie pa­stan­gų įveik­ti abi­pu­sį ne­pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­tvir­ti­no, kad To­ki­jas aiš­ki­na­si ga­li­my­bes su­reng­ti abie­jų ša­lių aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mą.

Duodamas interviu televizijai Sh. Abe sakė, kad jo vyriausybė „įvairiais kanalais“ susisiekė su Šiaurės Korėja, siekdama suorganizuoti susitikimą su Kim Jong Unu.

Per antradienį Singapūre įvykusias istorines derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) Šiaurės Korėjos lyderis, kaip pranešama, pareiškė esąs atviras pasiūlymui susitikti su Sh. Abe.

Tokijas nori išspręsti emocingai vertinamą klausimą dėl Japonijos piliečių, prieš dešimtmečius pagrobtų Šiaurės Korėjos. Šios problemos sprendimas beveik nepajudėjo iš vietos, nors pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas buvo įsitraukęs į aktyvų diplomatinį procesą su regiono galybėmis ir JAV.

„Noriu žengti į priekį ir išspręsti (pagrobtų japonų) klausimą, kai kiekvienas iš mūsų įveiks mūsų abipusį nepasitikėjimą“, – pabrėžė Sh. Abe.

„Stipriai jaučiu pareigą, kad šis klausimas būtų išspręstas mano atsakomybės laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Sh. Abe jau yra viešai pareiškęs, kad norėtų susitikti su Kim Jong Unu ir išspręsti pagrobtųjų klausimą.

Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Kono svarsto galimybę surengti derybas su Pchenjano diplomatijos vadovu per regioninio bloko ASEAN pasiuntinių susitikimą, prasidėsiantį liepos pabaigoje, rašo dienraštis „Yomiuri Shimbun“.

Per naujausią interviu Sh. Abe sakė esąs pasiruošęs finansuose Šiaurės Korėjos denuklearizacijos išlaidas.

Antradienį D. Trumpas ir Kim Jong Unas po derybų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad Šiaurės Korėja sutinka, jog būtų įvykdyta „visiška Korėjos pusiasalio denuklearizacija“.

„Būtų savaime suprantama, jeigu Japonija ir kitos šalys, kurioms būtų naudinga, kad sumažėtų nuogąstavimai dėl branduolinių ginklų, padengtų išlaidas“, – sakė Sh. Abe.

Tačiau premjeras perspėjo, kad Tokijas neplanuoja teikti finansinės pagalbos Pchenjanui, jeigu nebus išspręstas pagrobtųjų klausimas.

Šiaurės Korėja praeito amžiaus 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais pagrobė Japonijos piliečių, turėjusių padėti Pchenjanui apmokyti savo šnipus. Pagrobtų japonų klausimas jau seniai temdo Tokijo ir Pchenjano santykius.

Japonijos vyriausybė yra oficialiai paskelbusi, kad buvo pagrobti 17 žmonių, bet įtariama, kad tokių asmenų iš tikrųjų buvo kelios dešimtys.

Japonija laikėsi griežtos pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, nors pastaraisiais mėnesiais buvo suintensyvintos pastangos plėtoti diplomatiją su Pchenjanu. Kai Pietų Korėja, Kinija ir Jungtinės Valstijos vedė derybas su Kim Jong Uno režimu, Tokijas daugiausiai buvo paliktas nuošalyje, ir ši padėtis Japonijos vyriausybei kelia didelį susirūpinimą.