Izraelis priėmė kontroversišką „nacionalinės valstybės“ įstatymą
Iz­rae­lio par­la­men­tas ket­vir­ta­die­nį pri­ėmė prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą įsta­ty­mą, ša­lį apib­rė­žian­tį kaip žy­dų na­cio­na­li­nę vals­ty­bę ir su­kė­lu­sį nuo­gąs­ta­vi­mų, kad jis lems aki­vaiz­dų pi­lie­čių ara­bų dis­kri­mi­na­vi­mą.

Izraelis neturi rašytinės konstitucijos, bet jo parlamentas yra priėmęs Pagrindinių įstatymų seriją. Nacionalinės valstybės įstatymas yra 14-tas toks pagrindinis įstatymas. Už šį teisės aktą, po ilgus mėnesius trukusių ginčų ir protestų, balsavo 62 parlamentarai, prieš – 55, o du susilaikė.

Nacionalinės valstybės įstatymas taip pat sumenkino arabų kalbos, kuri iki šiol su hebrajų buvo valstybinė šalies kalba, statusą iki „ypatingojo“, o žydų gyvenviečių kūrimas ir plėtra įvardinamas kaip atitinkantis nacionalinius interesus.

Įstatyme sakoma, kad „Izraelis yra istorinė žydų tėvynė“, kurioje teisė į tautinį apsisprendimą priklauso išskirtinai žydų tautai. Priimtame teisės akte taip pat įtvirtinama, kad „suvienyta Jeruzalė“ yra Izraelio valstybės sostinė. 1967 metais Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę ir netrukus ją aneksavo, tačiau šio žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino.

„Tai lemiamas momentas sionizmuo analuose ir Izraelio valstybės istorijoje“, – po parlamento balsavimo sakė premjeras Benjaminas Netanyahu.

Daugybė opozicijos narių pasmerkė balsavimą. „Parlamentas priėmė žydų viršenybės įstatymą, kuriuo mums pareiškė, kad mes visada būsime antrarūšiai piliečiai“, – teigė Bendrojo sąrašo – keturių arabų dominuojamų partijų aljanso – pirmininkas Aymanas Odehas. O kitas Kneseto narys Ahmedas Tibi pasakė: „Su šoku ir apgailestavimu skelbiu demokratijos mirtį.“

Apartheido elementai

Arabų mažumos teisių Izraelyje centro „Adalah“ direktorius Hassanas Jabareenas teigė, kad įstatyme įrašyti esminiai apartheido, kuris „ne tik yra nemoralus, bet ir visiškai draudžiamas pagal tarptautinę teisę“ elementai.

„Naujasis įstatymas įšventina Izraelį kaip vien žydų tautos nacionalinę valstybę, nepaisant 1,5 mln. palestiniečių kilmės jos piliečių ir Rytų Jeruzalės bei Golano aukštumų gyventojų“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad „apibrėžus suverenumą ir demokratinę savivaldą kaip išimtinai žydų tautos (...) teisę, Izraelis diskriminaciją pavertė konstitucine vertybe“.

Įstatyme sakoma, kad „Izraelis yra istorinė žydų tėvynė“, kurioje teisė į tautinį apsisprendimą priklauso išskirtinai žydų tautai.

„Adalah“ teigimu šiuo metu Izraelyje galioja per 65 įstatymus, kurie tautybės pagrindu diskriminuoja piliečius arabus bei palestiniečius gyventojus okupuotose teritorijose.

Izraelio arabai, kurių dauguma save identifikuoja kaip palestiniečius, sudaro apie 20 proc. šalies 9 mln. gyventojų.

Ankstesnėse įstatymo versijos buvo dar labiau prieštaringos ir sulaukė kritikos tiek Izraelio viduje, tiek ir užsienyje. Paskutinę minutę, po Izraelio prezidento ir generalinio prokuroro pasipiktinimų, buvo atsisakyta straipsnio, kuris būtų leidęs kurti uždaras bendruomenes, apibrėžiamas etniniu ar religiniu principu. Taip būtų buvę teisiškai įtvirtinta segregacija Izraelio viduje. Taip pat dingo nurodymas, kad šalies Aukščiausiojo teismo bylose, kur valstybės žydiškas pobūdis kirstųsi su demokratiniu principu, pirmenybę būtų teikiama pirmajam.

Vietoj uždarų etninių ir religinių bendruomenių įteisinimo galiausiai buvo priimta gana neaiški formuluotė, kuri skelbia, jog „Valstybės požiūriu žydų gyvenviečių plėtra yra nacionalinė vertybė“, todėl Izraelis veiks skatindamas jų kūrimą. Taip ne tik pabrėžiamas išskirtinai žydiškų gyvenviečių, ko nebuvo pirmoje formuluotėje, kūrimas, bet ir nėra aišku, ar čia kalbama ir apie nausėdijas okupuotame Vakarų Krante, kurios, pagal tarptautinę teisę yra nelegalios.

Sprendžia dauguma

Buvusio Izraelio ministro pirmininko Menachemo Begino ir valdančiosios B. Netanyahu „Likud“ partijos įkūrėjo sūnus Benny Beginas susilaikė nuo balsavimo, išreiškęs nuogąstavimą, kad partija vis labiau tolsta nuo žmogaus teisių.

„Šis sprendimas – ne toks, kokio aš tikėjausi iš „Likud“ vadovybės“, – teigė jis.

Amerikos žydų komitetas išplatino pareiškimą, kuriame teigė esąs „stipriai nusivylęs“, nes įstatymas „kelia pavojų Izraelio steigėjų įsipareigojimui sukurti valstybę, kuri būtų kartu žydiška ir demokratiška“.

B. Netanyahu įstatymą gynė. „Izraelio demokratijoje mes ir toliau užtikrinsime pilietines teises, tačiau dauguma taip pat turi teises ir dauguma nusprendžia, – praeitą savaitę teigė šalies premjeras. – Absoliuti dauguma nori ateinančioms kartoms užtikrinti mūsų valstybės žydišką pobūdį.“

Izraelio arabų gyventojų daugumą sudaro asmenys, kurie pasiliko savo žemėse nuo 1948 metų, aplink juos steigiantis Izraelio valstybei. Jiems įstatymu buvo garantuotos lygios teisės, tačiau, jų teigimu, praktiškai jie susiduria su nuolatine diskriminacija ir gauna prastesnes viešąsias paslaugas.