Izraelio šiaurėje – nerimas dėl Irano kėslų, Lietuvai – diplomatinė dilema
Pu­san­tro tūks­tan­čio žy­dų, gy­ve­nan­čių Iz­rae­lio šiau­rė­je esan­čia­me Me­tu­los mies­te­ly­je, kas­dien ma­to gel­to­ną „Hez­bol­lah“ vė­lia­vą, ple­vė­suo­jan­čią už ki­lo­me­tro nuo sie­nos su Li­ba­nu.

„Hezbollah“ ginkluota organizacija priklauso Irano remiamai koalicijai, ji, anot žydų, grėsmingai stiprina savo pozicijas ties šiaurinėmis Izraelio sienomis.

„Rizika, kad Izraelio šiaurėje kils konfliktas, per pastaruosius metus išaugo. Iranas veikia vis agresyviau, šiitų kovotojai įsitvirtina Sirijoje, Iranas atgabena vis pažangesnę ginkluotę“, – sako Izraelio atsargos majoras Stephane'as Cohenas.

Golano aukštumose tarnavęs saugumo politikos ekspertas teigia, kad „Hezbollah“ įsitvirtinusi ne tik Libano pietuose, bet ir Sirijos teritorijose, kurias kontroliuoja prezidento Basharo al Assado režimas.

Jo įsitikinimu, tai yra dalis Irano imperialistinio plano sukurti stiprų antiizraelietišką frontą ties Libanu ir Sirija.

Iranas sako, kad ginkluojasi tik gynybos tikslais, ir kaltina JAV siekiant nuversti šalies valdžią.

Izraelis nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011-aisiais ne kartą smogė „Hezbollah“ ir B. Assado kariuomenės taikiniams Sirijos teritorijoje, bet ore tvyro nerimas, kad nedidelės kibirkštys gali virsti plataus masto karu.

„Nors karo nenori niekas, jį gali greitai sukelti koks nors incidentas pasienyje. Atgrasymas yra tarsi matematika – viena kurios nors veikiančios jėgos klaida gali lemti eskalaciją ir karą. Artimuosiuose Rytuose nėra tokio jėgų balanso kaip Europoje – viskas čia labai nestabilu“, – sako S. Cohenas.

Lietuvai lieka diplomatinis frontas

Retkarčiais pro „Hezbollah“ vėliavą netoli pustrečio metro aukščio tvoros Izraelio ir Libano pasienyje baltais SISU šarvuočiais pravažiuoja Jungtinių Tautų taikdariai.

Libano pietuose paliauboms tarp Izraelio ir „Hezbollah“ prižiūrėti 42 šalys atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių, dar per tūkstantį dislokuoti prie Sirijos – jų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dėl išaugusios saugumo grėsmės.

Lietuva, šiuo metu dalyvaujanti devyniose tarptautinėse misijose, karių į pasienį su Izraeliu nesiunčia. 2006 metais oficialiai paskelbta, kad Lietuva misijoje nedalyvaus, nes neturi reikiamų karinių pajėgumų.

Vėliau diskusijos neatsinaujino, ir atsirado nebylus sutarimas, kad dėl Holokausto praeities kojos čia geriau nekelti – norima išvengti net ir nedidelės rizikos, kad Lietuvos kariui galėtų tekti nukreipti ginklą į izraelietį.

Atsisakius karinio fronto, lietuviams lieka iššūkiai diplomatijoje.

Raginamos Izraelio, Jungtinės Valstijos neseniai pasitraukė iš tarptautinio susitarimo, kuriuo Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ir žada griežtas sankcijas.

Didžiosios Europos šalys nenori izoliuoti Irano ir siekia išlaikyti prekybinius ryšius bei apsaugoti į Iraną investavusių Europos verslininkų interesus.

Kiek įmanoma, Lietuva stengiasi laviruoti per vidurį – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prieš savaitę pareiškė, kad „vienodai svarbu“ tiek užtikrinti ES vienybę dėl susitarimo su Iranu, ginant Europos ekonominius interesus, tiek išlaikyti stiprią partnerystę su JAV.

Tačiau aštrėjant JAV ir ES prekybiniams ginčams, kada nors gali ateiti metas pasirinkti, kai sėdėti ant dviejų kėdžių nepavyks.

Golano aukštumų statusas

Jungtinių Tautų taikdariai pasienyje turi saugotis ne tik atsitiktinių šūvių ar kovotojų provokacijų, bet ir neatsargių diplomatinių gestų.

Keli iš jų sulaukė daug kritikos, kai iš Izraelio karininko dovanų priėmė vyno butelį, pagamintą Golano aukštumose.

Izraelis šią Sirijos teritoriją, svarbią dėl strateginės karinės pozicijos ir vandens išteklių, užėmė per karą 1967 metais, o vėliau formaliai prisijungė, čia apsigyveno žydų naujakuriai.

Tarptautinė bendruomenė Golano aukštumas vadina okupuota teritorija, todėl vengia bet kokių simbolinių gestų, kurie rodytų Izraelio valdžios pripažinimą – tarp tokių yra ir čia pagamintų produktų įsigijimas.

Didelei daliai vietos sirų, ypač vyresnės kartos, Golano aukštumos visada išliks Sirijos žeme. Nors nuo Izraelio aneksijos praėjo jau beveik keturi dešimtmečiai, jie iki šiol atsisako paimti Izraelio pasus.

„Golano aukštumos yra Sirijos dalis. Jei paimtume pasus, taptume išdavikais, kurie pardavė Golano aukštumas Izraelio okupacijai“, – sako vietos mokytojas Eyadas Abu Shaeenas.

Nemažai Golano aukštumose likusių sirų palaiko Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, o jaunuoliai, tarnaujantys Izraelio kariuomenėje, į gimtinę su uniforma grįžti vengia.

Žydai tvirtai sako, kad Golano aukštumų niekada neatiduos, nes be šios teritorijos negali užtikrinti šalies saugumo. Kai kurie tikisi, kad JAV prezidentas Donaldą Trumpas sulaužys dar vieną tabu ir pripažins Golano aukštumas Izraelio dalimi.