Įtampos kupinas popiežiaus vizitas į Čilę ir Peru
Po­pie­žius Pra­nciš­kus pra­dė­jo sa­vo pir­mą­jį už­sie­nio vi­zi­tą 2018 me­tais. Sau­sio 15 – 22 die­no­mis jis lan­ko­si Či­lė­je ir Pe­ru. Nors po­pie­žius ir su­grįž­ta į sa­vo gim­tą­jį Pie­tų Ame­ri­kos re­gio­ną, šis vi­zi­tas ža­da bū­ti vie­na su­dė­tin­giau­sių jo ke­lio­nių. Per ją pon­ti­fi­kas sieks at­kreip­ti dė­me­sį į ap­lin­ko­sau­gos klau­si­mus ir per­se­kio­ja­mų vie­ti­nių gy­ven­to­jų tei­ses, ta­čiau vi­zi­tą ga­li ap­tem­dy­ti su­si­rū­pi­ni­mas sau­gu­mu, pro­tes­tai ir kon­tro­ver­si­ja dėl vie­ti­nei Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai me­ta­mų kal­ti­ni­mų sek­sua­li­niu vai­kų iš­nau­do­ji­mu.

Iš Argentinos kilusiam pontifikui ši kelionė į užsienį bus 22-a, o į Lotynų Ameriką – šešta. Per septynių dienų kelionę 81 metų amžiaus popiežius įvairiuose miestuose laikys mišias ir pasakys 21 kalbą, kurių temos įvairios – nuo klimato kaitos iki korupcijos politikoje. Prieš tapdamas popiežiumi, Pranciškus lankėsi šiose šalyse, o Čilėje gyveno ilgiau nei metus. Tačiau tai pirmas jo, kaip popiežiaus, vizitas į šias valstybes. Praeityje jas yra aplankęs šv. Jonas Paulius II: 1987 metais jis buvo Čilėje, o Peru viežėjo net du sykius 1985 ir 1988 metais.

Prieš kelionę išplatintame video įraše, pontifikas teigė, jog į Čilę ir Peru atvyks kaip „Evangelijos džiaugsmo piligrimas“, kurio siekis su visais pasidalinti „taika ir viltimi“.

Vandalizmas Čilėje

Nerimą dėl pontifiko saugumo kelia neseniai Čilės sostinėje Santjage prasiveržęs smurto protrūkis. Pasak šalies vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojo Mahmudo Aleuy, praeitą savaitę čia įvykdyti išpuoliai prieš penkias bažnyčias, keliuose jų panaudotos padegamosios bombos.

Pasak vietinės žiniasklaidos, vandalai paliko grasinančių žinučių. Viena jų skelbė: „Popiežiau Pranciškau, kitos bombos bus skirtos tavo sutanai“.

Atakos prieš bažnyčias prasidėjo praeitą penktadienį. Per jas apdegė pastatų durys ir buvo sudaužyti langai, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

M. Aleuny išplatino pranešimą, kuriame pasmerkė smurtines atakas, tvirtindamas, kad „visiems garantuojama išraiškos laisvė, kol ji taiki ir nesmurtinė“. Viena iš bažnyčių, prieš kurias įvykdytas ušpuolis, yra netoli Šventojo Sosto nunciatūros – Vatikano ambasados, kurioje, viešėdamas Čilėje, apsistojo pontifikas.

Pasak M. Aleuny, po šių atakų popiežiaus vizito saugumo planas buvo peržiūrėtas, o saugumas dar labiau sustiprintas. Iki šiol niekas dėl išpuolių nebuvo suimtas.

Manoma, jog vizito metu, pontifiką pasitiks ne tik minios maldininkų, bet ir protestuotojų, pasipiktinusių dėl Katalikų bažnyčią krečiančio vaikų lytinio išnaudojimo skandalo.

Osorno miesto gyventojai 2015 metais aršiai priešinosi popiežiaus Pranciškaus sprendimui įšventinti Juaną Barrosą į vyskupus ir teigė, planuojantys surengti protesto akciją Santjage.

Seksualinę prievartą išgyvenusieji kaltina J. Barrosą, jog šis dangstė tėvą Fernando Karadimą, kurį Vatikanas pripažino kaltu dėl seksualinio vaikų išnaudojimo. Remiantis katalikų naujienų portalu „Crux“, F. Karadima 2011 metais buvo pripažintas kaltu dėl pedofilijos ir jam paskirta viso gyvenimo atgailavimo ir maldos bausmė. J. Barrosas neigia ką nors žinojęs apie vykdomą išnaudojimą.

Per paskutinę vizito dieną Čilėje taip pat numatytas popiežiaus susitikimas su dviem buvusio diktatoriaus Augusto Pinocheto režimo aukomis. Kol kas nėra aišku, kad bus šie asmenys ir kodėl būtent jie buvo pasirinkti.

Popiežiaus Pranciškaus kritikai abiejose šalyse jį kaltina nepadarius pakankamai, kad iš Bažnyčios būtų išgyvendintas seksualinis išnaudojimas.

Per A. Pinocheto valdymą dešimtys tūkstančių asmenų buvo nužudyti, kankinami ar įkalinti dėl politinių priežasčių. Tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti šalį.

Skandalas Peru

Ne mažiau protestų tikimasi Peru, kur Vatikanas neseniai perėmė vietinio katalikų judėjimo „Sodalitium Christianae Vitae“ (SCV) kontrolę, nes jo įkūrėjas Luisas Fernando Figari yra kaltinamas seksualiniu ir psichologiniu smurtu prieš nepilnamečius.

Praeitų metų vasarį paviešinta SCV ataskaita analizavo kaltinimus, kurie siekia net praeito amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, ir padarė išvadą, kad jie yra pagrįsti.

Vatikano pranešime spaudai teigiama, kad popiežius Pranciškus jau kelerius metus atidžiai seka tyrimą ir kad Bažnyčiai rūpi šis klausimas. Atskirą tyrimą vykdo Peru pareigūnai.

Aukų artimieji vietinei žiniasklaidai teigė pageidaujantis susitikti su popiežiumi. Tačiau paklaustas, ar pontifikas susitiks su išnaudojimo aukomis, Vatikano pareigūnas teigė, kad toks nesusitikimas neįtrauktas į programą.

Popiežiaus Pranciškaus kritikai abiejose šalyse jį kaltina nepadarius pakankamai, kad iš Bažnyčios būtų išgyvendintas seksualinis išnaudojimas.

Dėmesys Amazonės miškams

Svarbus kelionės akcentas bus susitikimai su vietos indėnų genčių atstovais.

Temuke popiežius kalbėsis su mapučių genties atstovais, sudarančiais apie septynis procentus Čilės gyventojų. Iki 1541 metų, kai atvyko ispanų kolonistai, šios tautelės žmonės gyveno didelėje teritorijoje. Mapučiai jau seniai protestuoja prieš jų protėvių žemių užgrobimą, kurį vykdė ir Bažnyčia. Tad ir čia popiežius gali sulaukti protestų.

Prekybiniame miestelyje Puerto Maldonade, esančiame tarp Amazonės drėgnųjų atogrąžų miškų pietvakarių Peru, popiežių Pranciškų pasitiks apie 3 500 čiabuvių, atvyksiančių iš didelės teritorijos nuo Bolivijos iki Brazilijos.

Pranciškus ypatingą dėmesį skiria aplinkosaugai ir Amazonės atogrąžų miškams. Kitais metais popiežius surengs šio regiono vyskupų nepaprastąjį susirinkimą, per kurį ragins prisidėti užtikrinant vietos indėnų teises ir atkreipti dėmesį į pasaulio „žaliųjų plaučių“ naikinimą.

Daug susidomėjimo ir spėlionių kelia pontifiko sprendimas nesilankyti Argentinoje, kurioje dar nebuvo tapęs popiežiumi. Vatikano atstovas spaudai Gregas Burke'as teigė, jog tam yra „asmeninių priežasčių“. Tačiau jis pridūrė, kad lėktuvui skrendant virš Argentinos, popiežius savo gimtinei pasiųs „svarbią žinią“.

Argentina į kaimyninę Čilę nesiųs jokio specialaus atstovo, tačiau manoma, kad sieną kirs per 1 mln. piligrimų, norinčių nors akies kampučių žvilgtelėti į popiežiumi tapusį tautietį.