Įtampa po pokalbio telefonu – slūgsta
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas ket­vir­ta­die­nį pa­mė­gi­no iš­sklai­dy­ti tarp Par­yžiaus ir Ro­mos tvy­ran­čią įtam­pą – jis par­eiš­kė, kad ne­no­rė­jo nie­ko įžeis­ti kri­ti­kuo­da­mas Ita­li­jos spren­di­mą ne­įsi­leis­ti šim­tus mig­ran­tų ga­be­nan­čio gel­bė­to­jų lai­vo.

E. Macronas antradienį įžiebė aštriausią per daugelį metų diplomatinę nesantaiką tarp Prancūzijos ir Italijos, apkaltinęs romą „ciniškumu ir neatsakingumu“, kai italai atsisakė priimti 629 migrantus, įstrigusius gelbėtojų laive. Galiausiai šiuos žmones sutiko priimti Ispanija.

Dėl E. Macrono komentarų Roma iškvietė Prancūzijos ambasadorių ir užsiminė, kad penktadienį Paryžiuje turintis įvykti Prancūzijos vadovo ir Italijos prezidento Giuseppe Conte susitikimas gali būti atšauktas, jeigu prancūzai nepateiks „oficialaus atsiprašymo“.

Intensyvėjant žodžių karui, naujasis Italijos ekonomikos ministras atšaukė trečiadienį Paryžiuje turėjusį įvykti susitikimą su kolega prancūzu.

Tačiau atrodo, kad kad įtampa nuslūgo po trečiadienį vakare įvykusio E. Macrono ir G. Conte pokalbio telefonu.

„Prezidentas pabrėžė, kad jokiais jo komentarais nebuvo siekiama įžeisti Italiją ir italų tautą“, – sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad abiejų lyderių darbo pietūs įvyks kaip planuota.

Gelbėtojų laivo „Aquarius“ drama išryškino ES narių solidarumo stygių nuo 2015 metų tęsiantis precedento neturinčiam migrantų, keliaujančių į Europą per Viduržemio jūrą, antplūdžiui.

Pagal ES taisykles migrantai privalo prašytis prieglobsčio Europos šalyje, į kurią pirmiausiai atvyko. Dėl šios priežasties Italijai ir Graikijai, tapusioms pagrindiniais vartais į Europą nuo konfliktų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijoje bėgantiems žmonėms, tenka neproporcingai didelė našta.

Europos Sąjungos parengtas planas perskirstyti migrantus tarp kitų bloko narių visiškai nepasiteisino: kai kurios rytinės Bendrijos šalys griežtai atsisakė sutikti su kvotomis, o kitos, tarp jų Prancūzija, nesugebėjo visiškai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Trečiadienį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pagyrė savo šalies, Vokietijos ir Italijos vidaus reikalų ministrų, griežtosios linijos šalininkų, bendradarbiavimą migrantų klausimu.

„Manome, kad norint kovoti su neteisėta migracija reikalinga ryžtingųjų ašis“, – sakė jis.

Nuo 2013 metų į Italija atkeliavo daugiau kaip 700 tūkst. migrantų.

Daug atvykėlių iš Vakarų Afrikos mėgino pasiekti Prancūziją, bet buvo grąžinti į Italiją, kad jų prašymai suteikti prieglobstį būtų nagrinėjami šioje šalyje.

Antradienį Italijos vyriausybė, reaguodama į E. Macrono pasisakymą, atrėžė nepriimsianti „veidmainiškų pamokymų iš šalių, kurioms buvo priimtiniau nusigręžti nuo imigracijos“.

E. Macronas sakė G. Conte, kad jis „visada gynė didesnio Europos solidarumo su Italijos žmonėmis reikalingumą“. Prancūzijos prezidentas taip pat paragino Romą ir Paryžių glaudžiau bendradarbiauti, kad migrantų srautas būtų stabdomas prie jo ištakų, šiuo metu – daugiausiai Afrikos šalyse.

„Pasityčiojimas iš Italijos“

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau ketvirtadienį teisino Prancūzijos indėlį priimant migrantus, kritikams pasipiktinus, kad E. Macronas iš pradžių tylėjo dėl „Aquarius“ krizės.

„Prancūzija praeitais metais priėmė rekordinį skaičių prieglobsčio ieškotojų“, – sakė ji, turėdama omenyje pateiktu 100 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.

Ministrė pridūrė, kad Prancūzija pagal priimtų migrantų, perkeliamų iš Graikijos ir Italijos, skaičių užima antrą vietą po Vokietijos.

„Darome daug, bet tiesa: Europa turi daryti daugiau ir privalo dirbti geriau, kad padėtų Italijai“, – pabrėžė ji.

Klausimas, kaip turi būti padalyta migracijos našta, tikriausiai dominuos ES viršūnių susitikimą, vyksiantį birželio pabaigoje.

Italijos premjero pavaduotojas Luigi Di Maio ketvirtadienį buvo nusiteikęs kovingai.

„Dienos, kai žmonės galvojo galį tyčiotis iš Italijos, jau baigėsi“, – naujienų agantūra AGI citavo Di Maio, vadovaujantį populistiniam Penkių žvaigždučių judėjimui (M5S), besidalijančiam valdžia su kraštutine dešiniąja „Šiaurės lyga“ (Lega Nord).