Italijos rinkimai politiniam elitui nežada nieko gero
Ko­vo 4 die­ną vyk­sian­čių Ita­li­jos par­la­men­to rin­ki­mų baig­tį nu­ma­ty­ti su­nku. Kai ku­rie po­li­ti­kos ko­men­ta­to­riai per­ga­lę ža­da bu­vu­siam ša­lies prem­je­rui, 81 me­tų Sil­vio Ber­lus­co­ni ir jo va­do­vau­ja­mai cen­tro de­ši­nės koa­li­ci­jai, ki­ti – „Pen­kių žvaigž­du­čių“ ju­dė­ji­mui, o dar ki­ti prog­no­zuo­ja, kad nė vie­nai iš šių po­li­ti­nių jė­gų ne­pa­vyks par­la­men­te už­si­ti­krin­ti dau­gu­mos, tad ga­li pri­reik­ti dar vie­nų rin­ki­mų. Ta­čiau jie vi­si su­ta­ria dėl vie­no – val­dan­čia­jai cen­tro kai­rės De­mo­kra­tų par­ti­jai (DP) gre­sia su­triuš­ki­ni­mas.

2014 metais premjeru paskirtas DP vadovas Matteo Renzi žadėjo grandiozinius pokyčius, ekonomikos atsigavimą ir naujos, modernios Italijos aušrą. Tačiau jo valdymas truko neilgai. 2016 metais, pralaimėjęs referendumą dėl Konstitucijos pataisų, M. Renzi buvo priverstas atsistatydinti.

Jam pavyko išsilaikyti DP pirmininko poste, o jo buvęs užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni perėmė vyriausybės vairą. Nors valdant DP Italijos ekonomika ėmė atsigauti, M. Renzi centro kairės koaliciją, pagal naujausias apklausas, palaiko vos 22 proc. rinkėjų.

„Kairiųjų krizė prasidėjo ne šiandien“, – „The Guardian“ teigė istorikas ir LUISS universiteto Romoje politikos profesorius Giovanni Orsina. Pasak jo, M. Renzi „politinį palikimą“ išbarstė prieš keletą metų, o tolesni jo žingsniai tik dar labiau jį stūmė į politikos pakraštį. Nemaža klaida buvo ir naujas rinkimų įstatymas, kuris tik sustiprino buvusio premjero politinius oponentus dešinėje.

Panašiai kaip ir JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, Italijos kairieji nėra vieningi: vieni jų labiau orientuojasi į centrą, kiti yra kiek tolėliau politinio spektro kairėje. Šie atmeta M. Renzi politiką, kurią jie laiko pernelyg draudiška verslui ir bankams.

„Įpykę rinkėjai centro kairės nemato kaip alternatyvos. Ji palankiai vertina globalizaciją ir, reikalui prispyrus, išpirkinėja bankus. Iki šiol ji nebuvo pajėgi pasirodyti kitokia nei centro dešinė, – tvirtina Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Teneo Intelligence“ vienas vadovų Wolfango Piccoli. – O kai nėra alternatyvų, rinkėjai orientuojasi į centro dešinę ir tokias naujas partijas kaip „Penkių žvaigždučių“ judėjimas. Ką DP gali pasiūlyti? Ji rūpinasi tik pensininkais ir valstybės tarnautojais, bet nesugeba pasiekti jaunimo.“

Pasak G. Orsinos, nors Demokratų partijai nieko gero nežada ir oficialios apklausos, sklando gandai, kad vidinių partijos apklausų duomenys dar niūresni.

S. Berlusconi sugrįžimas

Centro kairės rinkėjų bazei traukiantis, netikėtai į politikos areną sugrįžta S. Berlusconi. Kol kas dar neaišku, ar šiam politikos veteranui, kuris būdamas premjeru rengdavo skandalingus „Bunga bunga“ vakarėlius, vėl bus leista užimti premjero postą. 2013 metais politikas buvo nuteistas už sukčiavimą mokesčių srityje ir jam uždrausta 6 metus eiti viešąsias pareigas. Tačiau dabar S. Berlusconi dėl šio draudimo laukia Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Kad ir koks bus šis verdiktas, būdamas partijos „Pirmyn, Italija“ lyderis, S. Berlusconi veda į rinkimus trijų partijų koaliciją. Kitos dvi – kraštutinės dešinės „Šiaurės lyga“ ir „Italijos broliai“. Drauge visos šios partijos turi nemažą šansą parlamente užsitikrinti absoliučią daugumą.

Kai pirmą kartą ėjo į rinkimus praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, S. Berlusconi prisistatė esąs kaip atsakas komunizmo grėsmei. „Dabar jis priešpriešina save populistiniam „Penkių žvaigždučių“ judėjimui ir vadina patyrusiu ir atsakingu valstybės veikėju“, – teigia W. Piccoli.

Nors S. Berlusconi daugybę sykių buvo rašytas politinis nekrologas, praeitų metų pabaigoje jis pademonstravo, kad vis dar yra svarbus, kai jo vadovaujama koalicija išplėšė pergalę per regioninius rinkimus Sicilijoje.

„Dabar Silvio Berlusconi priešpriešina save populistiniam „Penkių žvaigždučių“ judėjimui. Jis tvirtina esąs patyręs ir atsakingas valstybės veikėjas.“

Kandidatų gausa

Jei nebus panaikintas draudimas S. Berlusconi eiti viešąsias pareigas, į premjero postą galės pretenduoti ne vienas politikas. Tarp jų – Matteo Salvini, sugebėjęs „Šiaurės lygą“ iš regioninės politinės jėgos, paremtos panieka pietiniams Italijos regionams, transformuoti į nacionalinę partiją, kurios pagrindas – nusistatymas prieš imigrantus. Kandidatuotų ir „Šiaurės lygos“ Veneto skyriaus pirmininkas Luca Zaia, ir dabartinis Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani, kuris priklauso S. Berlusconi partijai „Pirmyn, Italija“.

Pagal šią savaitę paskelbtas „Tecne“ ir IPR visuomenės apklausas, centro dešinės koalicija įgauna vis daugiau pranašumo. „Tecne“ duomenimis, ji gautų 39,2 proc., o IPR duomenimis – 38 proc. balsų.

Jei S. Berlusconi nepavyktų užsitikrinti absoliučios daugumos, vis dar įmanoma, kad jis formuotų koaliciją su Demokratų partija. Tačiau bent kol kas toks scenarijus neatrodo tikroviškas.

„Penkių žvaigždučių“ judėjimas anksčiau gąsdino Europą ir Italijos rinkėjus pažadu surengti referendumą dėl euro. Tačiau šią savaitę jo kandidatas į premjerus, 31 metų Luigi di Maio atsisakė šio užmojo, teigdamas, kad atėjo laikas „pakeisti euro taisykles, o ne jo atsisakyti“.

Nors judėjimas, kuriam vadovauja į premjerus dėl teistumo negalintis pretenduoti buvęs komikas Beppe Grillo, tarp rinkėjų yra populiariausia partija, pagal apklausas, ji 10 proc. atsilieka nuo centro dešinės koalicijos.