Italijos populistai surėmė ietis su Briuseliu
Ita­li­jos po­pu­lis­tų vy­riau­sy­bė par­eiš­kė ne­nu­si­lei­sian­ti Briu­se­liui po to, kai Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je at­me­tė vals­ty­bės na­rės biu­dže­to pla­ną, nes jis pa­žei­džia Bend­ri­jos tai­syk­les ir ke­lia grės­mę eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mui.

Europos Komisija (EK) ne sykį įspėjo Italiją sumažinti deficitą 2019 m. biudžeto plane, nes priešingu atveju bus pritaikytos baudžiamosios priemonės. Tačiau Italijos vyriausybė, kuri šiaušiasi prieš Europos griežto taupymo politiką, vis tiek pateikė tokį biudžeto planą, pagal kuri deficitas siektų 2,4 proc. BVP. Nors toks deficito ir BVP santykis atitinka ES reikalavimus, pagal kuriuos biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, šis skaičius yra laikomas pernelyg didelis valstybei, kurios skola sudaro 131 proc. BVP ir yra daugiau kaip dukart didesnė už bendrijos nustatytą ribą.

Todėl vargiai ką nors nustebino tai, kad antradienį EK biudžeto projektą atmetė, tvirtindama, jog neatsakingas deficito lygis „uždusintų“ Italiją, trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką. Italija pagal skolų naštą euro zonoje lenkia tik Graikiją. O jei maža Graikija vos nesugriovė euro zonos, krizė didžiulėje Italijoje galėtų sukelti katastrofą.

Persigalvoti nežada

Tačiau Italijos populistai tokių prognozių nebijo. Jie savo biudžetą, kuriame numatyta didinti išmokas bedarbiams, pensijas ir kitas pašalpas, ne sykį lygino su buvusio JAV prezidento Franklino D. Roosevelto Naujojo kurso priemonėmis, kurios Amerikai padėjo pakilti iš Didžiosios depresijos.

„Bijoti reikia vienintelio dalyko – pačios baimės!“, – primindamas garsiąją JAV prezidento frazę žurnalistams pareiškė „Penkių žvaigždučių judėjimo“ vadovas, vicepremjeras Luigi Di Maio, kai tapo visiškai akivaizdu, jog EK atmes biudžeto projektą.

Po oficialaus atmetimo L. Di Maio savo feisbuke parašė: „Mes žinome, kad esame teisingame kelyje, todėl nesitrauksime“.

Jo koalicijos partneris ir kitas vicepremjeras Matteo Salvini, kuris vadovauja kraštutinės dešinės partijai „Lyga“, rodė ne mažesnį užsispyrimą. „Tai nieko nekeičia, – teigė jis žurnalistams. – Jie puola ne vyriausybę, bet žmones. Tokie dalykai dar labiau supykdys italus“.

Pagal ES taisykles, Italija turi tris savaites pataisyti planą, tačiau, kaip rašo „The New York Times“ Briuselio griežtas ir beprecedentis žingsnis yra būtent toks konfliktas, kokio pageidauja šalies populistinė vyriausybė.

Tiek „Penkių žvaigždučių judėjimas“, tiek ir „Lyga“ savo praeitų metų rinkimų kampanijoje daug oponavo Briuseliui. Artėjant gegužės mėnesį vyksiantiems Europos Parlamento (EP) rinkimams, šioms politinėms jėgoms visai nekliudo biurokratinio baubo, neva neleidžiančio skatinti Italijos ekonomikos ir vykdyti kampanijos pažadų, sukūrimas.

Dabar kyla klausimas, kaip toli ES ir Italijos vyriausybė linkusios eiti. Ar Italijos vadovai nusileis, supratę, kokia sudėtinga yra Italijos ekonominė situacija? Ar vis dėlto nepaisys įspėjimų?

Briuseliui taip pat reikia nuspręsti, kiek griežtai jis linkęs reaguoti į Romos nepaklusnumą. Vis dėlto, Italija yra viena svarbiausių bloko valstybių.

„Taisyklių nepaisymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti viliojantis, – teigė EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro reikalus ir finansinį stabilumą. – Tai gali suteikti išsilaisvinimo iliuziją. Viliojančiai atrodo galimybė skolą kamšyti didesne skola. Tačiau vieną dieną skolos našta tampa pernelyg sunki ir viskas baigiasi visišku laisvės netekimu.“

V. Dombrovskis pareiškė, kad Italija sąmoningai eina prieš anksčiau prisiimtus įgaliojimus. Jis leido suprasti, kad tolesnis Briuselio žingsnis priklausys nuo Italijos sprendimo.

Didėjanti įtampa

Briuselio griežtas ir beprecedentis žingsnis yra būtent toks konfliktas, kokio pageidauja šalies populistinė vyriausybė.

Briuselio ir Romos ginčas dėl Italijos biudžeto nerimsta jau kelias savaites.

Rugsėjo pabaigoje priimtas biudžeto projektas atspindėjo tiek „Penkių žvaigždučių judėjimo“, kuris siekė išplėsti nedarbo išmokas, tiek ir „Lygos“, kuri pageidavo vienodų mokesčių nedidelio verslo savininkams, prioritetus. Biudžete taip pat numatytos dosnios pensijos, leidžiančios asmenims į pensiją išeiti 62 metų, jei jų darbo stažas yra 38 metai.

„Su šiomis priemonėmis, šiuo biudžetu, mes panaikinsime skurdą“, – tuomet sakė L. Di Maio.

Italijos vadovai skundėsi, kad ES nesąžiningai nusitaikė į juos, o L. Di Maio net grasino surengsiantis pirmalaikius rinkimus, jei blokas nepatvirtins 2,4 proc. biudžeto deficito.

Ankstesnė, centro kairės vyriausybė buvo pasiūliusi 0,8 proc. BVP rodiklį, kas būtų leidę Italijai po truputį mažinti skolą.

Italijos ekonomikos ministras Giovanni Tria bandė įtikinti vyriausybę sumažinti siūlomą deficito lygį, tačiau vyriausybės vadovai jo nepaisė.

Didžiausią spaudimą dėl biudžeto Italija vis dėlto patiria ne iš vidaus. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ neigiamai įvertino biudžetą. O agentūra „Moody's“ sumažino Italijos obligacijų reitingą.

Pradėjus smukti obligacijų pajamingumui, už ekonomikos ir finansų reikalus atsakingas Europos komisaras Pierre'as Moscovici supykdė Italijos vyriausybę, pareiškęs, kad šalies gyventojai išsirinko ksenofobišką vyriausybę.

Antradienį, po spaudos konferencijos, per kurią EK pareiškė, jog atmeta Italijos biudžetą, „Lygos“ partiją atstovas Europos parlamente Angelo Ciocca pagriebė P. Moscovici popierius ir ant jų uždėjo savo batą, apie kurį vėliau tviteryje parašė, jog jis „pagamintas Italijoje“.

Tai tik naujausias nediplomatiškas Italijos atstovų atsakas į Briuselio kritiką. Kai spalio pradžioje EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio sukritikavo šalies biudžetą ir pareiškė, kad jis gali iššaukti į Graikijos krizę panašią situaciją, M. Salvini atsakė, jog kalbėsis tik su „blaiviais asmenimis“.

„Penkių žvaigždučių judėjimo“ aukšto rango nariai net nebandė sumažinti augančios įtampos, Europos vadovus pavadindami „alkoholio vergais“. Vienas judėjimo įkūrėjų Beppe Grillo praeitą savaitę savo tinklaraštyje parašė manąs, kad J. C. Junckeris turi neurologinių problemų.

Santykiams blogėjant Italijos premjeras Giuseppe Conte šią savaitę bandė įtampą kiek sumažinti. Pirmadienį žurnalistams jis pareiškė, kad ginčas su Briuseliu bus išspręstas derybomis.

„Klausykitės atidžiai, – iš italų į anglų kalbą pereidamas tvirtino G. Conte. – Nėra jokių šansų, kad įvyktų „Italexit“. Jokios tikimybės, kad paliksime Europą ar eurozoną.“