Italijoje į valdžią ateina euroskeptikai
Ita­li­ja – kaip nie­ka­da eu­ros­kep­tiš­ka, o jos po­li­ti­kai – Ru­si­jos drau­gai, tad ko­vo 4 die­ną šio­je ša­ly­je vyk­sian­tys vi­suo­ti­niai rin­ki­mai bus dar vie­nas iš­šū­kis Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES). Pir­miau­sia „I­ta­le­xi­to“ sie­kia ša­lies ko­mu­nis­tai, bet ne vien jie.

Komunistų lyderis Marco Rizzo paskelbė, kad jo partija sieks išvesti Italiją iš ES, nes tik taip galima pakeisti darbininkų gyvenimą. M. Rizzo vadino ES „ginklu bankininkų ir finansininkų rankose“ ir priminė, jog Italijos komunistai tą patį sakė dar 1957 metais, kai vieninteliai kovojo prieš Romos sutartį.

Pasak M. Rizzo, tik palikusi ES Italija galės iš esmės pertvarkyti savo socialinę sistemą taip, kad darbininkai būtų pirmoje vietoje – to neįmanoma padaryti „ES narve“. „Mes norime nacionalizuoti bendroves, kurios perkelia gamybą į užsienį ir atleidžia šimtus darbininkų. Bendrovėms turi vadovauti darbininkai, o būnant ES tai neįmanoma“, – teigė M. Rizzo.

Visuomenė pavargusi nuo alinančių migrantų bei ekonominių problemų ir nusivylusi, kad yra Europos palikta likimo valiai.

Ne vien dėl jo kalbų Italijos visuotiniai rinkimai kelia nerimą ES. Neseniai paskelbti sensacingi apklausos rezultatai, rodantys, kad italų euroskeptiškumas dar niekada nebuvo toks didelis, – ES nepasitiki 52 proc. italų. Visuomenė pavargusi nuo alinančio migrantų srauto bei ekonominių problemų ir nusivylusi, kad yra Europos palikta likimo valiai. Jei politikas, kuris laimės rinkimus, nesugebės atkurti šio pasitikėjimo, ES ateitis vėl gali susvyruoti.

„Italai pirmiausia!“

Rimčiausiai į pergalę nusitaikiusi euroskeptiška centro dešiniųjų koalicija, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi, nors jai šiek tiek pritrūks iki daugumos. Šios koalicijos narys Matteo Salvini vartoja itin stiprią antieuropietišką retoriką ir tikisi tapti naujuoju Italijos premjeru.

M. Salvini, dėl savo priešiškumo Europai netgi pramintas „itališkuoju Farage'u“ (turimas galvoje vienas pagrindinių „Brexito“ lyderių populistas Nigelas Farage'as), vadina eurą žlugusiu eksperimentu, pasisako prieš ES suvaržymus bei griežto taupymo politiką, ragina keisti ES sutartis ir iškelti Italijos Konstituciją aukščiau už Bendrijos įstatymus, žada apginti Italijos sienas nuo nelegalių migrantų. Perėmęs Donaldo Trumpo šūkį „Amerika pirmiausia!“, M. Salvini mano, jog valstybės pašalpas pirmiausia turi gauti italai, o ne migrantai. Jis įsitikinęs, kad sustabdžius imigraciją neliks ir rasizmo. „Italai nėra rasistai, bet nekontroliuojama imigracija drauge atneša toli gražu ne pozityvias reakcijas“, – teigė jis.

M. Salvini pataria Briuseliui geriau nesikišti į Italijos politiką, nes priemonės, kurių ėmėsi Bendrija, tik pakenkė Italijos ekonomikai. Jo vadovaujama „Lyga“ (anksčiau vadinosi „Šiaurės Lyga“) „padarys viską, kad apgintų nacionalinius interesus“, įskaitant pasipriešinimą ES taisyklei, reikalaujančiai, kad šalies biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

ES virto pikta pamote

Italijos ekonomika pagal didumą yra trečia ES, šalis yra viena iš Bendrijos steigėjų ir ant visų jos valstybinių įstaigų plevėsuoja mėlyna su aukso žvaigždėmis ES vėliava. Tačiau italai jaučiasi nusivylę, kad ES neapsaugojo jų nuo migrantų, nesuteikė pagalbos, o dėl finansų nuolat tenka sunkiai derėtis.

Pernai rudenį tik 36 proc. italų sakė, kad ES yra geras dalykas, – 21 proc. mažiau nei ES vidurkis. Dar vieno naujo tyrimo duomenimis, 46 proc. italų mano, kad ateityje jų šaliai būtų geriau, jei ji nepriklausytų ES.

Tyrėjai aiškina, kad prieš tris dešimtmečius italai labai idealizavo tuometinę Bendriją – ji jiems atrodė it motina, kuri apgins ir padės. Į Europą italai žiūrėjo daug palankiau nei į savo pačių politinę sistemą. Tačiau šiam palankumui didžiausią smūgį sudavė finansų krizė, dėl kurios italų gyvenimas tapo sunkesnis.

Šimtai tūkstančių migrantų iš Afrikos, kurių pilna visoje šalyje, mažų miestelių gatvėse ir salose, taip pat nekelia jokio optimizmo. Priėmimo centrai nesutalpina atvykėlių, neseniai šalies vidaus reikalų ministras įspėjo, jog dėl to gatvėse atsidurs apie 20 tūkst. migrantų.

Esant tokiai padėčiai valdančiosios Demokratų partijos populiarumas nuolat blėsta, o populistinio prieš sistemines partijas nusistačiusio „Penkių žvaigždžių“ judėjimo auga – jis gali tapti didžiausia partija parlamente.

45 metų ypač euroskeptiškas Matteo Salvini tikisi tapti naujuoju Italijos premjeru.

Ekonomika auga, bet silpnai

Pastaruoju metu Italijos ekonomika po truputį atsigauna. Šiemet numatomas 1,5 proc. jos augimas, toks pats buvo ir pernai (visos euro zonos augimo vidurkis – 2,3 procento). Atsigavimas trunka jau ketvirtus metus ir gana apčiuopiamai transformavosi į darbo vietas: nedarbas Italijoje nukrito iki 10 proc., o jaunimo nedarbas sumažėjo iki 30 procentų. Tačiau italai tarsi nemato šių pasikeitimų, ir tai taip pat nereiškia, jog Italija nebekelia jokios rizikos euro zonai. Todėl tiek naujoji šalies vyriausybė, tiek jos partneriai Europoje turės veikti itin atsargiai.

Italija, slegiama vienos didžiausių skolų ES (jos skola siekia 130 proc. BVP ir yra antra pagal didumą po Graikijos), yra pernelyg didelė, kad jai būtų leista sužlugti. Pagal gyventojų skaičių – 65,5 mln. – Italija užimą ketvirtą vietą ES, o jos ekonomika sukuria 11,3 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Italų jausmai euro atžvilgiu prieštaringi: visi kaip apsėsti piktinasi spaudimu, kurį patiria dėl euro, bet nepastebi bendrų pinigų naudos. Eurobarometro duomenimis, 40 proc. italų blogai vertina eurą (vidurkis euro zonoje – 25 proc.).

Kaip aiškina buvęs Italijos premjeras Enrico Letta, euras privertė italus laikytis ekonominės ir finansinės drausmės, o tai jie visiškai ignoravo iki 1999 metų, kai buvo sukurta pinigų sąjunga. Prie to nepratę italai per 10 metų tapo skeptiškiausi euro atžvilgiu iš visų bendrų pinigų zonos narių. Tai ir atsispindi politikų retorikoje prieš rinkimus.

Jei partijos laikysis tokio išlaidavimo, koks surašytas jų programose – pavyzdžiui, S. Berlusconi pažadėjo mažinti mokesčius ir garantuoti 1000 eurų minimalias pajamas visiems italams, – sunku įsivaizduoti, kad naujoji vyriausybė sugebės atitikti ES reikalavimus. Kita vertus, niekas nenustebs, jei po rinkimų partijos nusileis ant žemės ir pamirš nepamatuotus pažadus.

Nuskurdusių Pietų viltis

„Penkių žvaigždžių“ judėjimą šiuo metu remia 28 proc. rinkėjų, o Pietų Italijoje dar daugiau (kai kuriuose regionuose – 38 procentai). Vis dėlto vargu ar ši partija galės valdyti pati viena. Naujas rinkimų įstatymas, parlamento patvirtintas spalį nepaisant šio judėjimo ir mažų kairiųjų partijų pasipriešinimo, leido partijoms prieš rinkimus sudaryti aljansus, net jeigu jos neturi bendros programos ir vieno lyderio, ir taip gauti daugiau balsų. S. Berlusconi centro dešiniųjų bloką sudaro 4 partijos, jis dominuoja šalies šiaurėje, bet laimės ir daug kur pietuose.

Rinkimų plakatai mažame miestelyje netoli Neapolio - ten populiarus "Penkių žvaigždžių" judėjimas.

Smarkiai prieš korupciją nukreipta „Penkių žvaigždžių“ judėjimo retorika, pažadai pasirūpinti vargšais labiausiai imponuoja milijonams Pietų Italijos gyventojų, nes ten paplitęs politinis kyšininkavimas, organizuotas nusikalstamumas ir nėra darbo. Tuo metu valdančioji Demokratų partija rizikuoja būti visiškai nušluota į pietus nuo Romos.

Kremliaus Trojos arkliai

Dar vienas svarbus Italijos rinkimų aspektas – Rusijos politika, galinti būti itin vaisinga šioje šalyje.

Nėra didelio skirtumo, ar į vyriausybę pateks „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, ar „Lyga“, vis tiek atsiras kliūtys Italijai dalyvauti NATO misijose ir suteikti savo bazes NATO pajėgoms. Abi šios jėgos ir toliau skleis Italijos visuomenėje Kremliaus naratyvą, nukreiptą prieš Vakarus ir antiamerikietišką.

46 proc. italų mano, kad jų šaliai būtų geriau, jei ji nepriklausytų ES.

„Penkių žvaigždžių“ judėjimas pasisako už Italijos pasitraukimą iš NATO, sankcijų Rusijai panaikinimą ir JAV atominių ginklų pašalinimą iš Italijos teritorijos.Tuo metu S. Berlusconi yra senas Vladimiro Putino bičiulis, ne kartą raginęs panaikinti sankcijas Rusijai, o dabar jis paskelbė, kad jo koalicija vetuos bet kokį šių sankcijų pratęsimą.

M. Salvini 2014 metais vadino sankcijas Rusijai beprasmiškomis, o tuos, kurie „žaidžia karą“ su V. Putinu, „idiotais“. 2017 metų kovą M. Salvini pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V. Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Tokia Italijos politikų laikysena visiškai neatitinka Rytų Europos šalių, įskaitant Baltijos valstybes, esančių Rusijos pasienyje ir tiesiogiai juntančių jos grėsmes, interesų, griauna bendras vertybes, kuriomis grindžiama ES ir transatlantiniai santykiai.