Italija ant pakartotinų rinkimų slenksčio
Žlu­gus par­ti­jų de­ry­boms dėl koa­li­ci­jos, Ita­li­jai li­ko tik du pa­si­rin­ki­mai – nau­ji rin­ki­mai ar­ba ne­utra­li lai­ki­no­ji vy­riau­sy­bė iki me­tų pa­bai­gos.

Italija, kurios ekonomika pagal didumą trečia euro zonoje, priartėjo prie antrų per kelis mėnesius visuotinių rinkimų, kai partijoms po 65 dienas trukusių derybų nepavyko įveikti politinės aklavietės. Italijos prezidentas

Sergio Mattarella pirmadienį dar kartą sukvietė jas pokalbiui, bet įsitikino, jog praėjus dviem mėnesiams po rinkimų vyriausybės sudaryti nepavyks. Daugiau nei pusė italų kovo 4 dieną atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų „Lygą“ ir populistinį „Penkių žvaigždžių judėjimą“, bet nė viena partija negavo daugumos parlamente, jėgos pasiskirsčiusios apylygiai. Šios partijos, vedusios derybas dar ir su centro kairiųjų Demokratų partija, savo pozicijų taip ir nesuderino.

Tai bus pirmas kartas, kai italų išrinktas parlamentas bus paleistas nė nepradėjęs dirbti bei neišrinkęs kabineto ir ministro pirmininko.

Pakartotiniai rinkimai per tokį trumpą laiką neturi precedento pokario Italijos istorijoje, nors vyriausybių kaita ir nestabilumas šiai šaliai būdingas. Užsitęsusi aklavietė verčia prezidentą S. Mattarellą imtis veiksmų – paskirti neutralią laikinąją vyriausybę, kuri pakeistų ligšiolinį centro dešiniųjų ministrų kabinetą, vadovaujamą Paolo Gentiloni, bet jos įgaliojimai būtų riboti, ir rengtis naujiems rinkimams, kurie galėtų įvykti jau liepą arba rudenį, o vėliausiai – kitų metų pradžioje, kai laikinosios vyriausybės įgaliojimai baigsis. Iki to laiko parlamente galbūt pavyktų sudaryti aiškią daugumą.

Ilgiau laukti nebegalima

Pirmadienio vakarą kalbėdamas Kvirinalio rūmuose švelniomis manieromis pasižymintis 76 metų prezidentas atrodė mažumėlę suirzęs ir susiklosčiusią padėtį vadino nenormalia, peikė politikus dėl pažangos stokos. „Tai bus pirmas kartas respublikos istorijoje, kai italų išrinktas parlamentas bus paleistas nė nepradėjęs dirbti bei neišrinkęs kabineto ir ministro pirmininko“, – sakė žilagalvis S. Mattarella, daugybę metų buvęs krikščionių demokratų politikas, pasižymintis diskretiškumu ir ypač vertinantis stabilumą. Šis sicilietis atėjo į politiką po to, kai mafijos pasamdytas žudikas 1980 metais iš arti nušovė jo brolį, tuometį regiono vadovą.

S. Mattarella aiškiai leido suprasti, kad Italija, kuriai Europoje skubiai reikia spręsti euro ir migrantų problemas, o namuose patvirtinti biudžetą ir sustabdyti automatišką mokesčių didėjimą, nebegali laukti. Italijos prezidentas paprastai atlieka labiau ceremoninį vaidmenį, bet Konstitucija suteikia jam dideles galias politinio chaoso laikotarpiais. S. Mattarella gerai įvertino P. Gentiloni vyriausybę, bet laiko ją nebeperspektyvia.

S. Mattarella, buvęs parlamento narys, gynybos ir švietimo ministras bei Italijos Konstitucinio teismo teisėjas, tapo prezidentu 2015 metais ir nuo to laiko siekė nesivelti į politines rietenas. Prezidentas nori išvengti pakartotinių rinkimų, nes jų rezultatas gali būti toks pats, o tai neišves Italijos iš aklavietės. Tad jis linkęs spirti partijas toliau tartis iki metų pabaigos, kai baigsis laikinosios vyriausybės, kurią sudarytų prezidento paskirti politikos ekspertai, įgaliojimai. Jei ne, tuomet naujų rinkimų išvengti bus neįmanoma.

Naujos varžybos jau prasidėjo

Italijos politiniai lyderiai nenori laukti taip ilgai. Po susitikimo su S. Mattarella „Penkių žvaigždžių judėjimo“ lyderis 31 metų Luigi Di Maio vaizdo pranešime feisbuke paskelbė, kad „rinkimų kampanija prasideda jau šiandien“ ir paprašė piliečių balsuoti, „kad galėtume valdyti“.

Pirmadienį L. Di Maio pirmą kartą po rinkimų susitiko su Matteo Salvini, kad aptartų naujųjų rinkimų datą. „Liepos 8-oji yra pirma įmanoma balsavimo data, ir L. Di Maio su tuo sutinka“, – po to sakė „Lygos“ lyderis. Į rinkimus jis ėjo centro dešiniųjų koalicijoje su buvusio premjero Silvio Berlusconi „Forza Italia“.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pasinaudojo Konstitucijos jam suteiktomis galiomis, kad nutrauktų politinę aklavietę.

M. Salvini norėjo, kad S. Mattarella jo aljansui suteiktų mandatą sudaryti naująją vyriausybę, bet iki daugumos parlamente jam trūksta 50 narių, tad prezidentas į raginimus neatsakė. M. Salvini atmetė prezidento siūlymą paskirti neutralią laikinąją vyriausybę ir tviteryje parašė, jog Italijai reikia tokios vyriausybės, kuri Europoje gintų principą „Italai pirmiausia“. M. Salvini irgi jau ėmė rengtis naujiems rinkimams, socialiniuose tinkluose paskelbdamas, jog ateina dar daugiau migrantų, ir prašydamas rinkėjų pridėti balsų, kad jo partija viena galėtų valdyti penkerius metus, nieko neatsiklausdama.

Nepaisant skirtumų, „Lyga“ ir „Penkių žvaigždžių judėjimas“ turi bendrų prioritetų: abu lyderiai kalba apie universalias bazines pajamas, antikorupcinius įstatymus ir pensijų reformos atšaukimą. Italijos valstybės skola siekia maždaug 130 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau abi partijos ne tik nepateikė pasiūlymų, kaip sumažinti skolą, bet tarsi net varžėsi, kaip ją dar labiau išauginti, siūlė didinti išlaidas iki 200 mlrd. eurų.

L. Di Maio, kurio „Penkių žvaigždžių judėjimas“ daugiausia laimėjo iš rinkėjų nepasitenkinimo, ypač skurdesniuose pietuose, būsimus rinkimus pavadino naujomis varžybomis tarp „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Lygos“.

Savi žmonės Italijoje

„Lygos“ lyderis M. Salvini yra Vladimiro Putino gerbėjas ir bendradarbiauja su jo „Vieningosios Rusijos“ partija. Jis dažnai dėvi marškinėlius su Rusijos prezidento atvaizdu ir yra sakęs, kad „Italijos reikalai klostytųsi daug geriau, jei ji turėtų savo Putiną“. M. Salvini nuolat ragina panaikinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir pripažįsta Krymo pusiasalio prijungimą. V. Putino administracijos atstovai buvo garbės svečiai per partijos, kuri tuomet dar vadinosi „Šiaurės lyga“ suvažiavimą Turine 2013 metais. M. Salvini asmeniškai buvo susitikęs su V. Putinu ir bendravo 20 minučių, o paskui pareiškė susižavėjimą buvusiu KGB agentu. Jis taip pat lankėsi ir aneksuotame Kryme, demonstratyviai susitikinėjo su politikais, įtrauktais į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, noriai dalijo interviu Kremliaus propagandos ruporui televizijos kanalui RT ir kaltino NATO, o ne Kremliaus vadovą ir Basharo al-Assado sąjungininką, agresyviu elgesiu. „Aš laikau V. Putiną didžiu žmogumi ir taip manau ne už pinigus“,– atsakė M. Salvini, paklaustas apie gaunamas dotacijas iš Maskvos. Viename „Lygos“ plakatų parašyta „Europos vergai? Ne, ačiū“. Šis šūkis labai mielas M. Salvini draugų Rusijoje ausims. Kai lankėsi Kremliuje, M. Salvini priėmė ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tačiau „Lyga“ ne viena tokia – visos stambios Italijos politinės partijos jaučia silpnybę Rusijai. 2015 metais ankstesnis premjeras Matteo Rentzi grasino blokuoti ekonominių sankcijų Rusijai pratęsimą. Tačiau geriausius asmeninius santykius su V. Putinu puoselėja S. Berlusconi. Pernai rudenį buvęs Italijos premjeras perdavė V. Putinui dovaną gimimo dienos proga – uždangalą su didžiuliu dviejų lyderių rankos paspaudimo atvaizdu.

Ant Romos sienos šiedu lyderiai vaizduojami besibučiuojantys.

„Penkių žvaigždžių judėjimas“ taip pat ragina kuo greičiau naikinti sankcijas Rusijai, be to, ketina rengti referendumą dėl Italijos narystės Europos Sąjungoje ir mažinti Italijos vaidmenį NATO – ši programa kuo puikiausiai tenkina Kremlių.