Įtakos voratinkliai: kaip rusai perka ir parduoda galią?
Iš pir­mo žvilgs­nio And­rė­jus Pa­vlo­vas yra toks pat, kaip ir tūks­tan­čiai ki­tų tur­tin­gų Ru­si­jos vers­li­nin­kų. Vos ke­tu­rias­de­šimt per­ko­pęs tei­si­nin­kas ke­liau­ja po Eu­ro­pą, at­os­to­gau­ja tik gar­siuo­se ku­ror­tuo­se, sve­čiuo­da­ma­sis už­sie­nio ša­ly­se val­go iš­skir­ti­nį mais­tą ir sam­do kur­je­rį, kad šis pa­dė­tų jo žmo­nai ras­ti iš­skir­ti­nę „Her­mes“ ran­ki­nę, ra­šo „The Dai­ly Beast“. 

Visgi A. Palvovas nėra eilinis Rusijos turtuolis, jis – įtakingas tarpininkas, tas apie kurį visuomenė nėra girdėjusi, bet kurį gerai pažįsta aukšto rango politikai Rusijoje ir Rytų Europoje. Londone ir Vašingtone jam yra atviros net tos durys, kurios niekada neatsiveria jokiam pašaliečiui.

2012 metų lapkritį Aleksandras Perepiličinas – buvęs grobstymo schemos konspiratorius, kuris vėliau atsisuko prieš savo bendrininkus, mirė bėgiodamas parke, pradžioje manyta, kad tai – natūrali mirtis, bet vėliau paaiškėjo, kad ne.

A.Pavlovas įgaliojo vienas įtakingiausių pasaulio teisininkų firmų veikti jo ir jo klientų vardu, įtikino buvusį Didžiosios Britanijos generalinį prokurorą jį užtarti ir pasisamdė garsiausią Australijos rinkimų specialistą Lyntoną Crosby konsultacijoms.

Jis taip pat yra įsivėlęs į tragiškai pasibaigusią Sergejaus Magnickio bylą bei artimai susijęs su Rusijos ir Kazachstano vidaus reikalų ministerijomis. Kalbama, kad A. Pavlovas tarpininkavo tarp Rusijos paslaptis išdavusio asmens ir kriminalinės gaujos prieš tai, kai paslaptis išdavęs asmuo buvo rastas negyvas. JAV šio nusikaltimo padarymu apkaltino tiesiogiai Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

A. Pavlovo gyvenimo būdas ir kelionės iliustruoja gana glaudžius ir persipynusius santykius tarp Rusijos ir Vakarų elito. Tiesa, dabar galima bent truputį atidengti šio paslaptingo pasaulio šydą ir visa tai dėka A. Pavlovo elektroninių laiškų, kurie buvo pavogti įsilaužus į jo elektroninio pašto dėžutę. Šie laiškai, kartu su teismo dokumentais ir JAV komisijos, tiriančios Rusijos kišimąsį į prezidento rinkimus raportais, leidžia pažvelgti į V. Putino ir D. Trumpo interesus bei galimą bendradarbiavimą. Elektroniniai laiškai taip pat atskleidžia, kaip yra mezgami ryšiai, bendraujama ir bendradarbiaujama.

2007 metais, pasak JAV prokurorų turimų dokumentų, A. Pavlovas keliavo į Kiprą. Tai nebuvo atostogos, o greičiau įtempta darbo kelionė, kurios metu jis susitikinėjo su Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnu Dmitrijumi Kluevu, su kuriuo jis buvo pažįstamas dar nuo 2001 metų.

Pasak JAV prokurorų turimų dokumentų, D. Kluevas buvo milijonininės sukčiavimo schemos vadas, ta schema tuomet Kipre ir buvo sugalvota. Šios schemos auka buvo S. Magnitskis ir ji įžiebė ne vienerius metus trunkantį diplomatinį nesutarimą tarp JAV ir Rusijos.

Būtent ši sukčiavimo schema, kurią viešindamas ir mirė S. Magnickis, ir atvedė į susitikimą Rusijos teisininkę Nataliją Veselnistkają ir Donaldo Trumpo sūnų, susitikimo metu buvo siekiama „iškasti purvo“ apie tuometę kandidatę į JAV prezidentus Hilary Clinton. S. Magnitskio byla taip pat buvo aptariama V. Putino ir D. Trumpo susitikimo metu šių metų liepą. Lobistinė veikla ir darbas „aplink“ S. Magnitskio bylą, kurioje, A. Pavlovo elektroniniai laiškai rodo, jis pats buvo vienas pagrindinių veikėjų, vėliau sukėlė šokiruojančių pasekmių.

Pagal sukčiavimo schemą, kurios įgyvendinimu rūpinosi Kremliui artimi žmonės, iš Rusijos valstybės iždo turėjo būti nusavinta apie 230 milijonų dolerių. Pritaikius apsukrias schemas šie pinigai turėjo atitekti suokalbininkams. Pasak JAV turimų dokumentų būtent A. Pavlovas vaidino centrinį vaidmenį ne tik šioje aferoje, bet ir vėliau nutikusiuose įvykiuose, mėgino paveikti aukštus pareigūnus, kad Rusijai ir atskiriems jos veikėjams nebūtų taikomos sankcijos, kaip atsakas į šią aferą.

Šią aferą besiaiškinantys tyrėjai sako, kad Rusijos kriminalinio pasaulio žmonės, turinys nemenką politinę priedangą, sugebėjo perregistruoti investicines bendroves esančias Didžiojoje Britanijoje ir JAV savo, o tiksliau – „Hermitage Capital“ – vardu, o vėliau sukelti netikrus teisminius ginčus ir prisiteisti žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad kompanijos vėliau galėjo reikalauti mokestinių privilegijų, teigdamos, kad patyrė nuostolių dėl teisminių procesų, o visi gauti pinigai vistiek pakliūdavo į vienas rankas. Šiame plane nusikaltėliams talkino ir Rusijos Vidaus reikalų ministerija, atlikusi kratas „Hermitage Capital“. Po kurių prasidėjo netikri teismai, kuriouse A. Pavlovas atstovavo „pavogtas“ kompanijas bylose, kurios buvo sukurtos tam, jog būtų galima pasisavinti didelius pinigus mokestinių lengvatų metu.

Britų kompanijoje „Debovoise & Plimpton“ A. Pavlovas ieškojo įtakingo buvusio Didžiosios Britanijos generalinio prokuroro lordo Peterio Goldsmitho paramos.

Schema buvo gudri, pinigai nusėdo bendrininkų sąskaitose, o Rusijos valstybė atsisuko prieš tikruosius „Hermitage Capital Management“ savininkus, kurie bandė apsiginti sakydami, kad nieko apie nusikalstamas schemas nežinojo. 2008 metais S. Magnickis viešai liudijo prieš D. Kluevą ir Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, sakydamas, kad tai jie stovi už nusikalstamos schemos. Bet vos už mėnesio pats S. Magnickis buvo suimtas, be teismo laikomas kalėjime beveik metus ir vėliau savo kameroje rastas negyvas.

„Hermitage Capital“ vadovas Billas Browderis siekė viešinti šią bylą kuo plačiau ir pradėjo „Tiesos Magnickiui“ kampaniją, į kurią dėmesį atkreipė viso pasaulio žiniasklaida ir politikai. Ši kampanija atnešė nemažai nemalonumų A. Pavlovui, nes buvo pradėtos taikyti sankcijos tiems, kurie kurė šią sukčių schema ir tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie S. Magnickio mirties. Būtent tada A. Pavlovas pradėjo rūpintis savo ir savo bičiulių geru vardu, pasitelkė krūvą tarptautinių įmonių, kad šios jam padėtų „išsiplauti mundurą“.

Britų kompanijoje „Debovoise & Plimpton“ A. Pavlovas ieškojo įtakingo buvusio Didžiosios Britanijos generalinio prokuroro lordo Peterio Goldsmitho paramos. Siekta, kad šis garsus teisininkas „pridėtų svorio“ A. Pavlovo bylos nagrinėjime tarptautinėje arenoje. P. Goldsmithas ėmėsi darbo ir atstovavo ne tik A. Pavlovą, bet ir dar vieną sankcijų sąraše atsidūrusį asmenį – Konstantiną Ponomoriovą, kuris siekė būti išbrauktas iš sąrašo.

Britų teisėtvarkos garsenybė iš savo klientų rusų ėmė 960 svarų per valandą, pasirašinėjo visus dokumentus ir kitaip savo autoritetu „spaudė“ visus, kurie dirbo prie sankcijų sąrašo. Siekdamas savo tikslų A. Pavlovas taip pat pradėjo dirbti su viešųjų ryšių įmone valdoma Lyntono Crosby, žmogaus, kuris britų konservatoriams padėjo laimėti 2015 ir 2017 metų rinkimus. Šis Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje žinomas žmogus taip pat turėjo padėti sumenkinti Kremliaus statytinių nusikaltimus. L. Crosby įmonę „CTF Partners“ A. Pavlovo advokatas šiam apibūdino, kaip lobistų įmonę, nors „CTF Partners“ nėra oficialiame lobistų sąraše ES ar Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad ši įmonė darė „tyrimus“ susijusius su „Magnickio sąrašu“.

Visgi A. Pavlovo ir K. Ponomoriovo pastangos pasirodė bevaisės, 2014 metais jie abu buvo paminėti ES rezoliucijoje dėl „Magnickio sąrašo“. Bet iki to laiko dar buvo nutikę ir kitų, A. Pavlovui nemalonių dalykų.

2012 metų lapkritį Aleksandras Perepiličinas – buvęs grobstymo schemos konspiratorius, kuris vėliau atsisuko prieš savo bendrininkus, mirė bėgiodamas parke, pradžioje manyta, kad tai – natūrali mirtis, bet vėliau paaiškėjo, kad ne. A. Perepiličinas mirė Didžiojoje Britanijoje, kur ir gyveno, britai ir amerikiečiai mano, kad tai – dar viena rusų specialiųjų agentų auka.

Rusas buvo ne pirma ir ne paskutinė Kremliaus auka, nužudyta Britanijos žemėje, tiesa įrodymų, kad tai buvo padaryta Kremliaus užsakymu, kaip visada – stinga. A. Pavlovas buvo susitikęs su A. Perepiličinu keli mėnesiai prieš šio mirtį. A. Pavlovas atstovavo Rusijos Vidaus reikalų ministeriją, su kuria susitaikyti mėgino A. Perepiličinas.

Kiek vėliau po A. Perepiličino mirties buvo nustatyta, kad A. Pavlovas tuo metu buvo Didžiojoje Britanijoje ir išvyko kitą dieną po to, kai mirė A. Perepiličinas. Tiesa, A. Pavlovas neigia bet kokius įtarimus.

„Magnickio byla“ nėra vienintelis tarptautinį susidomėjimą sukėlęs atvejis, kuriame dalyvavo A. Pavlovas. Galbūt A. Perepiličinas ir perlenkė lazdą sakydamas, kad A. Pavlovas dirba Rusijos Vidaus reikalų ministerijai, bet jis tikrai nesuklydo, sakydamas, kad šie žino apie A. Pavlovo veiksmus, o gal juos ir kontroliuoja.

Bus daugiau