Istorinis Korėjų lyderių susitikimas nuvedė prie taikos sutarties
Pie­tų ir Šiau­rės Ko­rė­jos šiais me­tais pa­si­ra­šys tai­kos su­tar­tį, taip for­ma­liai po 65 me­tų už­baig­sian­čios Ko­rė­jos ka­rą.

Tai abiejų šalių atstovai pranešė bendra deklaracija penktadienį, praneša CNN.

Dokumentas buvo oficialiai paviešintas po privataus pokalbio tarp Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir Pietų Korėjos vadovo Moon Jae-ino.

Kovos Korėjos kare baigėsi dar 1953 metais, tačiau taikos sutartis oficialiai niekada nebuvo pasirašyta, tad šios dvi šalys formaliai vis dar kariauja.

„Abu lyderiai praneša, kad daugiau nebebus karo Korėjos pusiasalyje ir nauja taikos era prasideda“, – skelbiama deklaracijoje.

Denuklerizacija

Branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas penktadienį paskelbė, kad jų šalys įsipareigojusios siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

„Pietų ir Šiaurės Korėja patvirtino bendrą tikslą įgyvendinti visišką denuklearizaciją, kad Korėjos pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų“, – sakoma bendrame lyderių pareiškime, išplatintame po istorinio viršūnių susitikimo.

Istorinis susitikimas

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas penktadienį pradėjo istorinį aukščiausio lygio susitikimą, itin simboliškai paspaudę vienas kitams ranką, būdami jų šalis skiriančios Karinės demarkacijos linijos priešingose pusėse.

„Džiaugiuosi su jumis susitikęs“, – besišypsantis Moon Jae-inas pareiškė Kim Jong Unui, kai jo svečias peržengė betoninius blokus ir tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėją nuo Korėjos karo pabaigos paliaubomis prieš 65 metus.

Kim Yong Uno kvietimu abu lyderiai, susikibę rankomis, taip pat trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją, o vėliau nuėjo į Taikos rūmų pastatą Panmundžomo paliaubų kaimelio pietinėje pusėje. Ten vyks abiejų šalių viršūnių susitikimas – trečiasis toks renginys nuo kovos veiksmų pabaigos 1953 metais.

Susitikimui prasidėjus Kim Jong Unas sakė Moon Jae-inui, kad jį „užplūdo emocijos“.

„Atėjau čia pasiryžęs pasiųsti starto signalą prie naujos istorijos slenksčio“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis ir pažadėjo, kad jo „nusiteikimas bus atviras, rimtas ir sąžiningas“.

Viena pagrindinių šių derybų temų bus Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo klausimas. Moon Jae-inas išreiškė viltį, jog jiedu pasieks „drąsų susitarimą, kad galėtume įteikti didelę dovaną visai korėjiečių tautai ir taikos norintiems žmonėms“.

Kim Jong Uną lydėjo jo sesuo ir svarbi patarėja Kim Yo Jong, taip pat Šiaurės Korėjos ryšių su Seulu vadovas. Moon Jae-inas atvyko su savo žvalgybos ir administracijos vadovais.

Šis susitikimas – iki šiol aukščiausio lygio renginys per diplomatinį procesą dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės. Jis turėtų uždegti žalią šviesą nekantriai laukiamam Kim Jong Uno susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA nuodė, kad Kim Jong Unas „atvira širdimi aptars... visus klausimus, kylančius siekiant pagerinti abiejų Korėjų santykius ir pasiekti taiką, klestėjimą bei Korėjos pusiasalio suvienijimą“.

Tačiau ji niekaip nepaminėjo denuklearizacijos, o kai visą pasaulį apskriejo abiejų lyderių rankų paspaudimo nuotraukos, Šiaurės Korėjos valstybinė televizija rodė tik įprastą ekrano užsklandą.

Praeitais metais Pchenjanas įvykdė šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį bandymą, taip pat paleido tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių pasiekti JAV žemyninę dalį.

Dėl šių veiksmų smarkiai padidėjo įtampa, o Kim Jong Unas ir D. Trumpas ne kartą apsikeitė asmeniniais įžeidimais ir grasinimais imtis karo veiksmų.

Vis tik Moon Jae-inas pasinaudojo savo šalies surengtomis Pjongčango olimpinėmis žaidynėmis, kad užmegztų dialogą su Pchenjano režimu ir sakė, kad jo susitikimas su Kim Jong Unu bus įžanga Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimui.

Baltieji rūmai savo ruožtu išreiškė viltį, kad per šį viršūnių susitikimą „bus pasiekta pažanga dėl viso Korėjos pusiasalio taikios ir klestinčios ateities“.

D. Trumpas reikalavo, kad Šiaurės Korėja atsisakytų savo strateginės ginkluotės. Vašingtonas spaudžia, kad visas Pchenjano branduolinis arsenalas būtų likviduotas patikrinamu ir negrįžtamu būdu.

Tačiau Seulas ketvirtadienį tokių didelių lūkesčių nekėlė ir sakė, kad Šiaurės pasiekta branduolinės ir raketų programos technologinė pažanga reiškė, kad bet koks susitarimas turės būti „fundamentaliai kitokio pobūdžio negu 10-o dešimtmečio ir šio amžiaus pradžios denuklearizacijos sutartys“.

„Būtent dėl to šis viršūnių susitikimas daug sudėtingesnis“, – žurnalistams sakė Pietų Korėjos prezidentūros sekretorius Im Jong-seokas.

Taika ir denuklearizacija

Pchenjanas reikalauja saugumo garantijų, kad galėtų vykti derybos dėl branduolinio nusiginklavimo, bet dar nėra išdėstęs konkrečių sąlygų.

Praeitą mėnesį Kim Jong Unui apsilankius Pekine per kol kas vienintelį jo surengtą vizitą užsienyje, svarbios Pchenjano sąjungininkės Kinijos valstybinė žiniasklaida citavo lyderio žodžius, kad denuklearizacijos klausimas gali būti išspręstas, jeigu Seulas ir Vašingtonas imsis „progresyvių ir sinchroniškų priemonių taikai įgyvendinti“.

Praeityje Šiaurės Korėjos parama „Korėjos pusiasalio denuklearizavimui“ reikšdavo JAV karių išvedimą iš Pietų Korėjos ir amerikiečių branduolinio „skėčio“ savo saugumo sąjungininkei panaikinimą, o Vašingtonui tokios perspektyvos yra neįsivaizduojamos.

Moon Jae-inas išreiškė viltį, kad bus surengta tolesnių susitikimų abiejose Korėjos pusiasalio valstybėse, o Kim Jong Unas pareiškė esąs pasiruošęs aplankyti Seulą „bet kuriuo metu“, kai tik būtų pakviestas.

Tačiau Pusano nacionalinio universiteto analitikas Robertas Kelly perspėjo, kad Pchenjanas „iš tikrųjų nepasikeitė ir kol kas nepasiūlė jokių reikšmingų nuolaidų“. Ekspertas pridūrė, kad tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos bei JAV išlieka „milžiniškų“ strateginių ir politinių nesutarimų.

Seulo universiteto „Yonsei“ profesorius Johnas Delury sakė, kad šio susitikimo baigiamasis pareiškimas suteiks „daug galimybių išanalizuoti kiekvieną žodį, skaityti tarp eilučių, ieškoti, kokie dalykai ten yra ir kokių nėra“.

Pchenjanas praeitą savaitę paskelbė įšaldantis savo branduolinių užtaisų ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymus ir pridūrė, kad likviduos Pungjė-li branduolinių bandymų kompleksą.

Tačiau Šiaurės Korėja taip pat sakė baigusi vystyti savo branduolinį arsenalą, todėl daugiau bandymų jai nereikės.

Pasodins medelį

Seulas taip pat pasiūlė pradėti derybas dėl taikos sutarties, turinčios oficialiai užbaigti 1950–1953 metų Korėjos karą, nes anuomet šis konfliktas buvo užbaigtas tik paliaubomis, tad šalys formaliai tebekariauja.

Per viršūnių susitikimą gali būti aptartas iš karo išdraskytų šeimų suvienijimo klausimas. Be to, Moon Jae-inas japonų premjerui Shinzo Abe sakė, kad iškels itin opų Šiaurės Korėjos agentų pagrobtų Japonijos piliečių klausimą.

Po rytą surengtų derybų, trukusių 1 val. 40 min., Kim Jong Unas grįžo į savo šalies teritoriją papietauti, o jo juodą limuziną „Mercedes“ lydėjo 12 asmens sargybinių, bėgusių šalia automobilio.

Prieš popietės sesiją Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas planuoja dalyvauti simbolinėje medelio sodinimo ceremonijoje prie demarkacijos linijos.

Lyderiai drauge pasodins pušelę, simbolizuojančią taiką ir klestėjimą, sakė Im Jong-seokas.

Žemių šiam medžiui bus atvežta nuo Baitoušano kalno prie Šiaurės Korėjos sienos su Kinija ir nuo Halasano kalno Pietų Korėjos pietinėje Džedžudo saloje.

Kai lyderiai pasirašys susitarimą, bus paskelbtas bendras pareiškimas. Vakare įvyks banketas ir atsisveikinimo ceremonija, o tada Kim Jong Unas grįš į Šiaurės Korėją.