Ispanijoje daugėja norinčiųjų atsisakyti monarchijos
Pa­sta­ruo­ju me­tu is­pa­nai mies­tų aikš­tė­se ren­gia ne­ofi­cia­lius bal­sa­vi­mus dėl mo­nar­chi­jos li­ki­mo. Dau­ge­lis tei­gia, kad at­ėjo lai­kas Is­pa­ni­jai tap­ti res­pub­li­ka, mat ka­ra­lius ne­be­su­ge­ba iš­lai­ky­ti ša­lies vie­ny­bės.

Tai buvo ūkanotas ir šaltas rytas Madride. Miesto centre esanti Saulės vartų (Puerta del Sol ) aikštė – apytuštė. „Gal pabalsuosite, pone?“ – paklausė vienas vyras, stovintis prie raito karaliaus Karolio III skulptūros. „Už ką?“ – pasiteiravo praeivis. „Už respubliką!“ – entuziastingai atsakė jis.

Gruodžio pradžioje Madrido regione surengtame neoficialiame referendume dėl šalies valdymo formos savo valią pareiškė 23 tūkst. žmonių. 93 proc. jų pasisakė prieš monarchiją ir norėtų, kad valstybė turėtų prezidentą. Tuo metu Karūnos šalininkai mano, jog šis klausimas neturėtų būti pavestas tautai.

Ignoruoja klausimą

Panašus balsavimas neseniai surengtas ir Madrido autonominiame universitete. Jame dalyvavo daugiau nei 7,3 tūkst. studentų. Čia didžioji dauguma (83 proc.) taip pat palaikė respubliką.

Kaip nurodė universitete „referendumą“ organizavusi Lucia Nistal, ispanai jau 40 metų gyvena su šia Konstitucija ir niekada iki šiol nebuvo surengta jokių konsultacijų. Pasak jos, jaunimas turi teisę nuspręsti dėl savo ateities.

Apžvalgininkų teigimu, jaunesni ispanai gana kritiški monarchijos atžvilgiu. Tačiau oficialių duomenų nėra, mat apklausas šalyje vykdantis valstybinis Sociologinių tyrimų centras nekėlė šio klausimo nuo 2015 metų balandžio, kai respondentai silpnai įvertino šalies valdymo formą.

Salamankos universiteto politologijos profesoriaus Alberto Penadeso manymu, centras nenori žinoti atsakymo, nes nenori suteikti paskatų žiniasklaidai ir aktyvistams. Profesorius nepateisino tokio ignoravimo ir pridūrė, kad neigiamas visuomenės požiūris į Karūną jau seniai nėra naujiena.

Ispanijos kraštutinės kairės partijos „ Podemos“ lyderis Pablo Iglesias sakė, kad Ispanija turėtų atsisakyti monarchijos. Jo žodžiais, 2018-aisiais moderniai valstybei reikia kitokio valstybės vadovo, kuris nebūtų tapatinamas su korupcija ir privilegijomis.

Paaštrėjo pernai

Dabartinė monarchijos krizė – numanoma ar reali – labiausiai paaštrėjo 2017 metų spalio 1 dieną. Mėginimas surengti Katalonijoje referendumą dėl nepriklausomybės Ispanijos politinių jėgų buvo vertinamas kaip tiesioginė ataka prieš konstitucinę tvarką.

Ispanijos karalius Pilypas VI ir karalienė Letizia./SIPA/Scanpix nuotrauka

Tąkart karalius Pilypas VI kreipdamasis per televiziją pareiškė paramą Ispanijos vientisumui ir palaikė vyriausybės sprendimą uždrausti plebiscitą. Daugelis manė, kad monarchas išdavė politinio neutralumo tradiciją.

Šį spalį Katalonijos parlamentas priėmė deklaraciją, kuria smerkė karaliaus kišimąsi ir ragino panaikinti šią pasenusią instituciją. Nors šis dokumentas ir neturi teisinių pasekmių, ministro pirmininko Pedro Sanchezo vadovaujama centrinė vyriausybė paprašė Konstitucinio Teismo jį anuliuoti.

Pagrindinė opozicijos partija konservatyvi Liaudies partija palaikė P. Sanchezo žingsnį. „Manome, kad tai tiesioginė regiono valdžios ataka prieš Karūną ir Konstituciją“, – sakė šios politinės jėgos atstovas Paco Martinezas. Jis gynė karalių kaip visų ispanų vienybės simbolį.

Liaudies partijos nariai įtariai vertina pastaruoju metu vykdomas konsultacijas su piliečiais. Alkobendaso savivaldybėje (netoli Madrido), kur konservatoriai vadovauja vietos tarybai, balsavimo punktai buvo draudžiami ir galėjo būti įrengti tik už miesto.

Reikalauja seniai

„Gal pabalsuosite, pone?“ – šįkart klausimas skamba kitoje Madrido aikštėje. Vyras papurtė galvą ir nuėjo savo keliu. Žurnalistams jis paaiškino, kad balsuotų oficialioje apklausoje, kurią organizuotų valstybė. „Nenoriu balsuoti, kai nežinau, kas už to slypi“, – sakė praeivis.

Aktyvistai šiomis akcijomis siekia išgrįsti kelią į oficialų referendumą. „Tai simbolinis veiksmas, kuriuo norime atkreipti dėmesį ir sukelti diskusijas“, – sakė vienas iš koordinatorių.

Prieš 40 metų žmonės neturėjo realaus pasirinkimo. Tai veikiau buvo klausimas, ar jie nori, kad šalis liktų diktatūra, ar ne.

Ispanijos Konstitucija, kuri buvo patvirtinta prieš 40 metų, 1978 metų gruodžio 6 dieną, apibrėžia valstybę kaip parlamentinę monarchiją. Pagrindinis šalies įstatymas buvo pateiktas referendume ir patvirtintas 87 proc. rinkėjų balsų dauguma.

„Mes jau balsavome 1978 metais!“ – šūktelėjo kitas praeivis. Tačiau už balsadėžę atsakingas Ernesto Sarabia tvirtino, kad šis argumentas nėra teisingas. Prieš 40 metų žmonės neturėjo realaus pasirinkimo. Tai veikiau buvo klausimas, ar jie nori, kad šalis liktų diktatūra, ar ne.

„Net jei tauta pareikštų paramą monarchijai, vis tiek privalome turėti galimybę pasirinkti karalių. Francisco Franco pageidavimu juo tapo Jonas Karolis I (dabartinio karaliaus tėvas). Negalime leisti, kad šaliai vadovautų diktatoriaus paskirta dinastija“, – tikino E. Sarabia.

Tokiuose balsavimo punktuose žmonės reiškia nuomonę dėl valstybės santvarkos./madridiario.es nuotrauka