Iraniečiams pabodo laukti pokyčių
Pra­ei­tą sa­vai­tę pra­si­dė­ję pro­tes­tai Ira­no val­džią ir pa­sau­lį užk­lu­po ga­na ne­ti­kė­tai. Pir­miau­sia ira­nie­čiai į gat­ves iš­ėjo Maš­ha­de – šii­tų pi­lig­ri­mys­tės mies­te, ku­ris lai­ko­mas teo­kra­ti­nio re­ži­mo tvir­to­ve, ta­čiau il­gai­niui pro­tes­tai iš­sip­lė­tė į vi­sus di­džiuo­sius mies­tus. Pra­si­dė­ję tai­kiai, jie pa­ma­žu įgau­na vis la­biau smur­ti­nį po­bū­dį. Tai di­džiau­sias re­ži­mo iš­ban­dy­mas nuo 2009 me­tų, ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, pro­tes­tuo­to­jai yra „be­gink­liai, ne­or­ga­ni­zuo­ti ir be ly­de­rių“, tad bus ne­sun­kiai nu­mal­šin­ti pui­kiai vei­kian­čio rep­re­si­nio apa­ra­to.

Antradienį keliuose Irano miestuose jau šeštą dieną iš eilės trunka didelio masto protestai, kuriuos paskatino žmonių nusivylimas ekonomikos stagnacija ir pasipiktinimas politine situacija. Per protestuotojų ir šalies saugumo pajėgų susidūrimus žuvo mažiausiai 22 asmenys.

Nuo protestų pradžios tylėjęs antradienį pagaliau pareiškimą padarė aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Užuot pripažinęs žmonių nuoskaudas, jis dėl protestų apkaltino šalies priešus. „Jei kalbėsime apie pastarųjų dienų įvykius, priešai susivienijo ir naudojasi visomis turimomis priemonėmis, pinigais, ginklais, politika ir saugumo tarnybomis, siekdami sukurti problemų islamo režimui, – sakė A. Khamenei, kurio kreipimąsi transliavo valstybinė televizija. – Priešas visada ieško galimybės ir kokios nors landos prasiskverbti bei smogti Irano tautai.“

Šis pareiškimas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po šalies prezidento Hassano Rouhani kreipimosi. Šis tvirtino, kad šalies gyventojai turi teisę rengti protestus ir kritikuoti valdžią, tačiau įspėjo, kad „kritika yra ne tas pats, kas smurtas ir viešosios nuosavybės naikinimas“.

Kitą dieną savo tviterio paskyroje jis pripažino protestuotojų nuoskaudas, rašydamas, kad „žmonės nori kalbėti apie ekonomines problemas, korupciją ir skaidrumo stygių kai kuriose institucijose ir pasigenda atviresnės atmosferos. Į jų prašymus ir reikalavimus turi būti atsižvelgta“.

Griežtėjantys pareiškimai

Iš pradžių, kiek stebindamas pasaulį, Irano režimas nesiėmė itin smurtinių priemonių, siekdamas numalšinti demonstracijas. Tiesa, sekmadienį, bent jau kaip tvirtina jo atstovai, laikinai buvo užblokuoti tokie socialinės žiniasklaidos puslapiai kaip „Telegram“ ir „Instagram“, per kuriuos buvo organizuojami protestai. Tačiau pirmosiomis šių metų dienomis pasigirdę komentarai, taip pat ir pagaliau prabilusio A. Khamenei, rodo, kad režimo požiūris griežtėja.

Protestą Mašhade inicijavo prezidento Hassano Rouhani tradicinių pažiūrų priešininkai. Tačiau jie jo nesuvaldė ir protestas nuvilnijo po kitus miestus bei ilgainiui įgavo politinį pobūdį.

Vyriausybė neleis „Teherane tęstis nesaugumo situacijai“. Tokius Islamo revoliucijos gvardijos atstovo brigados generolo Esmaeilio Kowsari žodžius citavo pusiau oficiali šalies naujienų agentūra ISNA. „Jei situacija ir toliau nesikeis, pareigūnai turės priimti kai kuriuos sprendimus ir visas šis reikalas bus baigtas“, – teigė E. Kowsari.

Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Hosseinas Zolfaghari pusiau oficialiam naujienų tinklalapiui „Jamaran“ sekmadienį tvirtino, kad „nuo šiąnakt neramumai bus daug rimčiau kontroliuojami“.

Jo žodžiai pasitvirtino pirmadienį, kai į miestų gatves buvo pasiųstos saugumo pajėgos ir riaušių policija su vandens patrankomis. Antradienio duomenimis, protestų aukų skaičius siekė bent 22 asmenis. Tarp žuvusiųjų – ir vienas policijos pareigūnas, nušautas medžiokliniu šautuvu. Šalies pareigūnų duomenimis, vien Teherano provincijoje suimta apie 450 asmenų.

Pirmadienį savo poziciją apie Irano protestus išsakė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, savo tviterio paskyroje parašęs, kad šalies gyventojai „trokšta maisto ir laisvės. Kartu su žmogaus teisėmis, Irano turtas buvo išgrobstytas. METAS POKYČIAMS!“

Europos Sąjunga paragino Iraną savo piliečiams užtikrinti teisę į taikų protestą ir pareiškė atidžiai stebinti situaciją.

Skiriasi nuo 2009 metų protestų

Įsisiūbavę protestai – didžiausi nuo 2009 metų. Tačiau jų pobūdis iš esmės skiriasi.

Pasak „The New York Times“ korespondento Thomaso Erdbrinko, dabar daugumą demonstracijų veda mažesnių miestelių gyventojai, kurie iki šiol laikyti didžiausiais režimo remėjais. Ir nors Teherano gyventojai taip pat išėjo į gatves, šįkart sostinė nėra protestų centras, kaip kad buvo per taip vadinamą „Žaliąjį judėjimą“ 2009. Teherane gyvenanti vidurinioji klasė taip pat yra nusivylusi susiklosčiusia padėtimi, tačiau ji ne mažiau bijo galimo nestabilumo.

Be to, regis, kad protestus iššaukusios priežastys taip pat skiriasi nuo 2009 metų. Tais metais demonstracijų banga kilo po ginčytinų rinkimų, kuriuos laimėjo tuometinis kraštutinių pažiūrų prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, rezultatų, o vėliau virto platesniu, prieš Irano lyderius nukreiptu protesto judėjimu.

Šįkart nepasitenkinimas yra nukreiptas prieš gana nuosaikų prezidentą H. Rouhani ir jo nesėkmingas pastangas pasiekti politinių pokyčių ir atgaivinti ekonomiką. Šių pokyčių buvo itin tikimasi po branduolinio susitarimo pasirašymo, kai šaliai buvo panaikintos kai kurios sankcijos. Dabartine situacija itin pasipiktinę jauni iraniečiai. Pareigūnų teigimu, dauguma suimtųjų yra jaunesni nei 25 metų.

Jaunus asmenis labiausiai ir veikia prasta šalies ekonomikos situacija – daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų yra jaunesni nei 30 metų. Oficialiai duomenimis, nedarbo lygis tarp jaunuolių yra 20 proc., bet šalies ekspertai mano, kad šis skaičius galėtų siekti net 40 procentų.

Dauguma jaunų žmonių entuziastingai balsavo už H. Rouhani, kuris gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai. O tai sukėlė daug lūkesčių reformistų stovykloje. Tačiau dabar, daugelis jo šalininkų mano, kad prezidentas neištesėjo savo pažadų.

Režimui grėsmės nėra

Protestą Mašhade greičiausiai inicijavo H. Rouhani tradicinių pažiūrų priešininkai. Iš pradžių tenais į gatves išėję žmonės reiškė savo nepasitenkinimą dėl ekonomikos stagnacijos ir padidėjusių maisto kainų. Tačiau, kaip mano kai kurie ekspertai, jie nesuvaldė protesto, kuris nuvilnijo ir po kitus miestus bei ilgainiui įgavo politinį pobūdį. Kai kuriuose miestuose tūkstančiai iraniečių skandavo: „Mes nenorime Islamo respublikos“ ar „mirtis revoliucijos sargams“. Pasigirsta šūkių ir prieš H. Rouhani bei ajatolą Ali Khamanei.

Tačiau, nepaisant protestuojančiųjų nuoskaudų pagrįstumo, kaip teigia tyrimų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ atstovas Karimas Sadjadpouras, reikia realistiškai mąstyti apie jų perspektyvas. „Kiek mums žinoma, protestuotojai yra beginkliai, neorganizuoti ir be lyderių“, – rašė jis savo tviterio paskyroje, pridurdamas, kad Irano režimas turi itin didelį priespaudos aparatą, kuris puikiai veikia.

Panašią poziciją išsakė ir BNS kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Pasak jo, palyginus su 2009 metais, dabar nėra organizuotos politinės opozicijos. „Kai nėra tokios organizacijos, sunku prognozuoti, kaip gali nutikti. Teoriškai galėtų iškilti spontaniški lyderiai, kurie galėtų vesti mases toliau, jei su tais lyderiais nebūtų spėta susidoroti. Dabar, kol kas, panašu, kad tai nėra tokio plataus masto protestai, kurie keltų grėsmę režimo išlikimui“, – teigė profesorius.