Irako rinkimuose pirmauja šiitų dvasininko al-Sadro koalicija
Kaip ro­do iš­anks­ti­niai šeš­ta­die­nį vy­ku­sių Ira­ko par­la­men­to rin­ki­mų re­zul­ta­tai, ga­na ne­ti­kė­tai į prie­kį įsi­ver­žė įta­kin­go ša­lies šii­tų dva­si­nin­ko Muq­ta­dos al-Sad­ro po­li­ti­nė koa­li­ci­ja.

Antras yra kandidatų, susijusių su Irako šiitų sukarintomis grupuotėmis, aljansas. Jam vadovauja Hadi al-Amiri – glaudžius ryšius su Iranu palaikantis buvęs susisiekimo ministras, su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ kovojančių būrių aukšto rango vadas.

Ministras pirmininkas Haideras al-Abadi sulaukė itin menko palaikymo daugelyje šiitų dominuojamų provincijų, nors čia tikėjosi surinkti daugiausia balsų.

Rezultatai gauti suskaičiavus balsus dešimtyje iš 19-os provincijų, įskaitant Bagdado ir Basros provincijas.

Kova su korupcija

Suskaičiavus visus biuletenius vietos parlamente bus padalytos proporcingai kandidatų sąrašo surinktam balsų skaičiui.

Sadro miestu vadinamame šiaurės rytiniame Bagdado rajone žinia apie M. al-Sadro politinės koalicijos sėkmę sukėlė džiaugsmo bangą. Šis skurdus rajonas, kuriame gyvena apie 3 mln. žmonių, taip pavadintas M. al Sadro velionio tėvo, didžiojo ajatolos Mohammado Sadeqo al-Sadro garbei.

M. al Sadras per rinkimų kampaniją apeliavo į skirtingų konfesijų atstovus, akcentavo būtinybę kovoti su korupcija ir investuoti į viešąsias paslaugas. Daug kam buvo netikėtas dvasininko sprendimas sostinėje sudaryti politinį aljansą su komunistais. Itin geri M. al Sadro koalicijos rezultatai liudija, kad jis tebeturi daugybę ištikimų sekėjų, kurie eina balsuoti, nors apskritai šalyje jaučiama didžiulė rinkėjų apatija.

M. al Sadras vadovavo būriams, kovojusiems su „Islamo valstybės“ džihadistais, o iki 2011 metų – sukarintoms pajėgoms, kurios kovėsi su Irake dislokuotais amerikiečių kariais. Vis dėlto 2018 metų rinkimų programoje jis daugiausia dėmesio skyrė socialiniams klausimams ir valdžios korupcijai.

Irano pergalė

Premjeras H. al Abadi, kuriam vadovaujant buvo pasiekta karinė pergalė prieš „Islamo valstybę“, vylėsi, jog tai padės per šiuos rinkimus išlaikyti premjero postą. Tačiau jam teko susidurti su rimta savo pirmtako Nouri al-Maliki, dvasininko M. al Sadro ir su sukarintomis grupuotėmis susijusio „Fatah“ aljanso kandidatų konkurencija.

Daugelis „Fatah“ atstovų anksčiau vadovavo kovotojams, bet vėliau oficialiai nutraukė ryšius su jais, kad galėtų siekti valdžios. Sėkmingas „Fatah“ pasirodymas šiuose rinkimuose laikomas svarbiu laimėjimu Iranui, kuris siekia ginti savo interesus Irake ir teikia finansinę paramą kovotojams, kartais pasiųsdamas juos drauge su iraniečių pajėgomis kautis Sirijoje.

M. al-Sadras griežtai pasisako prieš Irano ir Amerikos įtaką Irako politikoje.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo pirmi nuo gruodžio, kai Irakas paskelbė nugalėjęs „Islamo valstybę“, ir ketvirti nuo 2003 metų, kai per JAV vadovaujamą invaziją buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas.

Laukia ilgos derybos

Pasak pareigūnų, balsuoti atėjo tik 44 proc. rinkėjų. Tai mažiausias jų aktyvumas nuo tada, kai šalyje nebeliko S. Husseino režimo.

Bet kuri partija ar aljansas turi užsitikrinti daugumą vietų 329 narius turinčiame parlamente, kad galėtų siūlyti kandidatą į premjerus ir formuoti vyriausybę. Rinkimų dalyvių sąrašų buvo dešimtys, todėl prognozuojama, jog šalies laukia ilgos ir sudėtingos derybos, kol kuriam nors aljansui galiausiai pavyks užsitikrinti būtiną 165 deputatų palaikymą.

Irake aukščiausias politinės valdžios pareigas – ministro pirmininko, prezidento ir parlamento vadovo – tradiciškai eina skirtingų konfesijų atstovai. Nuo pirmųjų rinkimų po 2003 metų, kai buvo nuverstas S. Husseinas, premjero postas priklauso gyventojų daugumą sudarantiems šiitams, prezidento – kurdams, o sunitų mažumai atstovauja parlamento pirmininkas.

Šalies Konstitucijoje nustatyta ir privaloma moterų kvota parlamente. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalį parlamento narių.