Indonezija su baime laukia daugiau gamtos stichijų
In­do­ne­zi­jo­je ket­vir­ta­die­nį bu­vo pa­di­din­tas be­si­ver­žian­čio ug­ni­kal­nio, sa­vait­ga­lį su­kė­lu­sio pra­žū­tin­gą cu­na­mį, pa­vo­jaus ly­gis, o kiek anks­čiau par­ei­gū­nai pers­pė­jo, kad dėl pa­di­dė­ju­sio kra­te­rio ak­ty­vu­mo ga­li su­si­for­muo­ti dar vie­na pra­žū­tin­ga ban­ga.

Be to, nuo 2 iki 5 km spindulio buvo išplėsta uždrausta zona aplink griaudėjantį Anak Krakatau ugnikalnį. Nuo stichijos dar neatsigavusiems gyventojams buvo liepta nesiartinti prie pakrantės, kur šeštadienį smogusi milžiniška banga pražudė per 400 žmonių.

Į dangų vėl pakilo pelenų stulpas, o kalno šlaitais ritosi piroklastiniai srautai, sudaryti iš itin įkaitusių dujų ir kitokios vulkaninės medžiagos, keliantys pavojų netoliese esantiems žmonėms ir pro šalį plaukiantiems laivams.

„Yra naujų išsiveržimų pavojus“, – informavo Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho.

Jis pridūrė, kad būdami netoli ugnikalnio „žmonės gali nukentėti nuo įkaitusių akmenų, piroklastinių srautų ir gausių pelenų“.

Indonezijos valdžia padidino pavojaus lygį iki aukšto – antrojo iš keturių pagal grėsmingumą. Tuo metu oro uostams buvo nurodyta nukreipti skrydžius toliau nuo pavojingos zonos.

„Šį rytą pakėlėme (ugnikalnio pavojaus) lygį, nes pasikeitė išsiveržimų pobūdis“, – naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė Krakatau observatorijos aukšto rango pareigūnas Kusas Hendratno (Kusas Hendratnas).

„Tiesiog pasimelskite už mus“

Nauji srautai nekelia tiesioginio pavojaus vietos miesteliams, nes vulkanas yra Sundros sąsiaurio viduryje, tarp Javos ir Sumatros salų.

Pasikeitus pavojaus lygiui dar labiau sunerimo jau ir taip išsigandę gyventojai, daugelis kurių atsisako grįžti į savo gyvenvietes dėl dar vieno cunamio grėsmės.

„Dėl to nerimauju, – sakė Ugi Sugiarti, dirbusi virėja cunamio nuniokotame Karitos miestelyje esančiame viešbutyje „Augusta“. – Jau išvykau.“

Sugriautus „Mutiara Carita Cottages“ vasarnamius saugojęs Sukma pridūrė: „Tiesiog melskite už mus – ir kad viskas būtų gerai“.

Anak Krakatau – nedidelė vulkaninė sala, iškilusi vandenyne praėjus pusei amžiaus po 1883-ųjų Krakatau išsiveržimo, pasiglemžusio daugiau nei 36 tūkst. gyvybių.

Manoma, kad savaitgalį prasidėjus išsiveržimui šeštadienio vakarą dalis ugnikalnio šlaito nuslinko į vandenyną ir sukėlė pražūtingą cunamį.

Per šią stichinę nelaimę žuvo mažiausiai 430 žmonių, dar 1 495 buvo sužeisti ir 159 dingo.

Be to, buvo evakuota beveik 22 tūkst. žmonių, dabar gyvenančių laikinuose prieglobsčiuose.

Trečiadienį vakare nelaimių padarinių likvidavimo agentūra paskelbė, kad vėjas neša ugnikalnio pelenus ir smėlį link šalimais esančių Javos salos miestelių Čilegono ir Serango. Pareigūnai patarė gyventojams išėjus į lauką naudotis apsauginėmis kaukėmis ir akiniais.

Kai kuriuose rajonuose smarkios liūtys sukėlė potvynių, apsunkinančių gelbėjimo ir pagalbos operacijas nuniokotame regione, kur tūkstančiai žmonių užplūdo evakuacijos stovyklas.

Medikams perspėjus, kad baigiasi švaraus vandens ir vaistų atsargos, pradėta būgštauti, jog regione gali prasidėti humanitarinė krizė.

Indonezija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų.

Savaitgalį smogęs cunamis buvo jau trečia stichinė nelaimė Indonezijoje per pastarąjį pusmetį. Vasarą Lomboko salą supurtė virtinė galingų požeminių smūgių, o rugsėjį per žemės drebėjimą ir cunamį Sulavesio salos Palu mieste žuvo maždaug 2 200 žmonių ir dar tūkstančiai dingo arba laikomi žuvusiais.