Imigrantai Europoje: našta arba galimybė darbuotojų stokojančiam verslui
Kai ku­rios ša­lys ne­tu­ri lai­ko skųs­tis Eu­ro­pą užp­lū­du­siais im­ig­ran­tais. Prieš­in­gai, at­vy­kė­lius sie­kia­ma kuo grei­čiau ir sėk­min­giau in­teg­ruo­ti, o vers­las net įžvel­gė ga­li­my­bę taip pa­ten­kin­ti kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų po­rei­kį. Ne­lau­kia­ma net kol žmo­nės iš­moks vie­tos kal­bą – jie mo­ko­si tie­siog dar­bo vie­to­je.

Tokia galimybė imigrantams atsivėrė Suomijoje, kuri pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) narių įgyvendina vadinamąjį Socialinio poveikio įsipareigojimo (angl. Social Impact Bond, SIB) projektą. Jis buvo sugalvotas, kad palengvėtų pabėgėlių ir imigrantų integracija, sumažėtų tam skiriamos valstybės išlaidos, o verslas rastų naujų darbuotojų. Kitaip nei panašiuose projektuose, Suomijoje atvykėlius moko privačios kompanijos, o viešasis sektorius išlaidas tam padengia tik sėkmės atveju – jei imigrantas įdarbinamas per 3–4 mėnesius. Šie pinigai skiriami iš sutaupytų socialinių pašalpų.

Darbas – per 7–8 metus arba per 4–6 mėnesius

Namų netekusių žmonių šiandien priskaičiuojama daugiau nei bet kada anksčiau – 65,6 mln. Net 22,5 mln. iš jų yra pabėgėliai. 2016-aisiais prieglobsčio Europoje pasiprašė 1,2 mln. bėgančiųjų nuo karo, teroro ir persekiojimo Sirijoje, Afganistane, Irake. Pernai šis skaičius sumažėjo perpus, bet migracija išlieka vienu didžiausių ES galvos skausmų.

Ji yra ir vienas iš Jeano Claude’o Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos (EK) prioritetų, daugiausiai dėmesio skiriant įdarbinimui, švietimui, profesiniam mokymui ir socialinei integracijai. Nepaisant šių iššūkių, migracija laikoma ir galimybe žemynui, kur trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o visuomenės sensta.

Bet imigrantams darbą rasti sunkiau ir užtrunka ilgiau. Tai reiškia papildomą naštą socialinės paramos sistemai ir lėtesnę integraciją į visuomenę. Todėl imta rengti programas, skatinančias atvykėlius įdarbinti, iš Europos strateginių investicijų fondo (EFSI, vieno iš pagrindinių EK Investicijų plano Europai, dar žinomo kaip Junckerio planas, dalių) ir Europos socialinio fondo (ESF) tam skiriama milijoninė parama.

Suomijoje įgyvendinamam projektui EFSI skyrė 10 mln. eurų. Tikimasi, kad šie pinigai per trejus metus padės apmokyti ir įdarbinti 2,5–3,7 tūkst. imigrantų, o iš viso paskatinti 22 mln. eurų investicijų. 5,5 mln. gyventojų turinti šalis vien pernai sulaukė 3 tūkst. imigrantų, daugiausia – iš Vidurio Rytų ir Azijos. Jų nedarbo lygis, palyginti su suomiais, didesnis 2,5 karto.

„Atvažiuoja daug imigrantų, gauna leidimus gyventi. Norėjome paspartinti jų integraciją į darbo rinką. Mes, vyriausybė, taip sutaupysime pinigų, nes bus mokami mokesčiai, – neseniai susitikusi su grupe ES šalių žurnalistų, teigė šios šalies Ekonomikos ir darbo ministerijos migracijos direktorė Sonja Hämäläinen. – Yra sektorių, kur trūksta darbuotojų, o imigrantai kaip tik ieško darbo. Taigi visos pusės gauna naudos: investuotojai, darbdaviai, imigrantai, visuomenė.“

Rasti darbą imigrantams Suomijoje dažnai užtrunka 7–8 metus, nes jie pradeda nuo kalbos kursų, pažindinasi su kitoniška kultūra. Visą šį laiką valstybė turi rūpintis atvykėlių gerove. Suomiai procesą apvertė aukštyn kojomis – integraciją derina su profesiniu mokymu. Įvertinus imigranto gebėjimus, vyksta konkrečiam darbui (autobuso vairuotojo, sandėlio darbuotojo) pritaikyti mokymai, darbo pokalbiai ir 3–6 savaičių praktika. Atvykėliai paprastai įsidarbina po 4–6 mėn. nuo prisijungimo prie programos.

Projektas skirtas 17–63 metų užsieniečiams, kurie turi leidimą gyventi Suomijoje, bet negavę pilietybės, yra užsiregistravę kaip bedarbiai, moka skaityti ir rašyti, nori imtis darbo iškart po profesinio mokymo ir mokytis suomių kalbos dirbdami.

„Čia – tik eksperimentas, pirmas toks Europoje, – žurnalistams sakė EK vicepirmininkas Jyrkis Katainenas, atsakingas už darbą, augimą, investicijas ir konkurenciją. – Stengiamės populiarinti šį modulį, kad ir kiti taikytų. Daugiau imigrantų sulaukusios šalys desperatiškai ieško modelių, kaip tvarkytis su tuo, kaip juos integruoti į savo visuomenes.“