Ilgiausias pasaulyje jūrų tiltas jau atidarytas
Ki­ni­jos pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas an­tra­die­nį ofi­cia­liai ati­da­rė il­giau­sią pa­sau­ly­je jū­rų til­tą, jun­gian­tį Hon­kon­gą, Ma­kau ir že­my­ni­nę Ki­ni­ją, Pe­ki­nui griež­ti­nant pu­siau au­to­no­mi­nių te­ri­to­ri­jų kon­tro­lę.

55 km ilgio statinys, kurį, be kita ko, sudaro vingiuotas tiltas ir požeminis tunelis, per Perlų upės deltos vandenis sujungia Honkongą su pietiniu žemyniniu miestu Džuhajumi ir lošimo namais garsėjančiu Makau anklavu.

Xi Jinpngas pirmininkavo naujame uosto terminale Džuhajuje surengtai atidarymo ceremonijai, kurioje dalyvavo Honkongo ir Makau miesto lyderiai.

„Skelbiu Honkongo-Džuhajaus-Makau tiltą oficialiai atidarytu“, – vieno sakinio kalbą uždaroje patalpoje pasakė Xi Jinpingas ir tuoj pat paliko sceną. Ekrane jam už nugaros buvo rodomi sproginėjantys fejerverkai.

Kelioliką milijardų JAV dolerių kainavusio tilto rėmėjai vadina jį inžinerijos stebuklu, skatinančiu verslą ir leisiančiu sutaupyti laiko keliaujant. Kritikai savo ruožtu teigia, jog tai yra dar vienas būdas integruoti Honkongą į Kiniją, augant nuogąstavimams, kad šio miesto itin branginamos laisvės pamažu ardomos.

Kinijos vicepremjeras Han Zhengas sakė, kad atidarytas tiltas yra tik vienas iš užmojų, aprašytų Didžiosios įlankos regiono plėtros strategijoje. Ja Pekinas siekia sukurti ekonominį centrą, su Honkongu ir Makao sujungsiantį dar devynis žemyne esančius miestus.

Per atidarymo ceremoniją vicepremjeras pareiškė, kad šią strategiją „asmeniškai skleidžia ir remia Xi Jinpingas“.

Honkongo lyderė Carrie Lam savo ruožtu patikino, kad tiltas padės transformuoti Honkongą iš „jungties į aktyvesnį dalyvį“.

Tai yra jau antras per pastarąsias savaites užbaigtas didelis infrastruktūros projektas, sujungiantis Honkongą su Kinijos žemynine dalimi. Praėjusį mėnesį buvo atidaryta viena greitoji geležinkelių linija, išprovokavusi kritikos, kad Honkongas esą atiduoda Pekinui dalį savo teritorijos, nes dalis pagrindinės stoties atiteko žemyno jurisdikcijai.

Naujojo tilto didžioji dalis taip pat laikoma žemynine teritorija, nors Honkongo valdžios parengtas pirminis projekto aprašymas rodė, kad miestas apmokės mažiausiai pusę statybos išlaidų.

Tiltu iš Honkongo važiuojantys automobiliai ir vairuotojai „privalo laikytis žemyno įstatymų ir taisyklių“, nurodė miesto transporto departamentas.

Statybos prasidėjo 2009-aisiais ir buvo nuolat temdamos atidėliojimų, biudžeto viršijimų, korupcijos bylų ir darbininkų mirčių.

Galutinė projekto kaina neaiški, bet, remiantis kai kuriais skaičiavimais, ji gali viršyti 100 mlrd. juanių (12,56 mlrd. eurų).