Holokausto įstatymo įgyvendinimas kelia klausimų
Ko­vo 1 die­ną Len­ki­jo­je įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mas, ku­ris nu­ma­to bau­das ar­ba lais­vės at­ėmi­mo baus­mę iki tre­jų me­tų už par­eiš­ki­mus, kad len­kų tau­ta ir vals­ty­bė yra kaip nors at­sa­kin­ga už na­cių nu­si­kal­ti­mus ka­ro me­tais Vo­kie­ti­jos oku­puo­to­je Len­ki­jo­je. Ta­čiau apž­val­gi­nin­kai abe­jo­ja, ar jį pa­vyks sėk­min­gai įgy­ven­din­ti.

Varšuva tvirtina, kad kovoja su formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ vartojimu kalbant apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas, veikusias Lenkijos teritorijoje. Šalis per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupuota nacių Vokietijos ir neteko maždaug 6 mln. savo piliečių, tarp jų – 3 mln. žydų. Kai kurie lenkai baiminasi, jog karui tapus tolimu įvykiu naujos kartos klaidingai ims manyti, kad Holokausto kaltininkai yra lenkai.

Šio teisės akto projektas buvo pasiūlytas maždaug prieš dvejus metus, praėjus nedaug laiko nuo partijos „Teisė ir teisingumas“ atėjimo į valdžią 2015 metais. Dėmesio centre jis atsidūrė tik pastarosiomis savaitėmis. Daugelis nustebo, kai Seimas – parlamento žemieji rūmai – priėmė šį įstatymą sausio 26-ąją, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse.

Kils sunkumų įrodinėjant teismui, ar frazė buvo pavartota piktavališkai, ar iš neišprusimo.

Lenkijos institucijos šį žingsnį apibūdina kaip mėginimą apsaugoti šalies reputaciją tais atvejais, kai esą iškyla neaiškumų, kam tenka atsakomybė už Aušvicą ir kitas mirties stovyklas, nacių įkurtas okupuotoje šalyje. Pasak pareigūnų, naujasis teisės aktas mažai kuo tesiskiria nuo įstatymų prieš šmeižtą, galiojančių daugelyje kitų šalių ir, be kita ko, numatančių baudžiamąją atsakomybę už Holokausto neigimą.

Holokausto tyrėjai ir mokslo institucijos argumentavo, kad neaiškios įstatymo formuluotės suteikia erdvės juo piktnaudžiauti. Kita vertus, lenkų pareigūnai atkreipia dėmesį, kad istoriniams tyrimams ir meno kūriniams šis teisės aktas netaikomas.

Buvęs Izraelio ambasadorius Lenkijoje Shevahas Weissas pažymėjo, kad įstatymo autoriai siekia kovoti su melu, tačiau šio teisės akto veiksmingumas jam kelia abejonių. Sh. Weisso manymu, kils sunkumų įrodinėjant teismui, ar frazė buvo pavartota piktavališkai, ar iš neišprusimo. Be to, mažai tikėtina, kad Varšuva už tai ryšis pratraukti baudžiamojon atsakomybėn kokį nors aukšto rango užsienio politiką.

Tarptautinė kritika

Izraelis įstatymą laiko bandymu neigti atskirų lenkų dalyvavimą žudant žydus ar perduodant juos naciams, be to, nerimauja, kad jis gali sudaryti sąlygas teisti Holokaustą išgyvenusius žmones už jų liudijimus. Lenkija tokius nuogąstavimus neigia.

Teisės aktas išprovokavo precedento neturintį diplomatinį ginčą ir raginimus žydų valstybėje atšaukti Izraelio ambasadorių Varšuvoje. Šią savaitę Lenkijos vyriausybės aukšto rango pareigūnų delegacija vyko pasikalbėti į Izraelį. „Siekiame išsaugoti istorinę tiesą ir neleisti pakenkti tyrimų bei raiškos laisvei“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Premjeras Mateuszas Morawieckis dar labiau apkartino padėtį pasakęs, kad buvo ir Holokausto „kaltininkų žydų“. Jis turėjo omenyje žydus, tarnavusius nacių suformuotuose okupuotos Lenkijos getų policijos junginiuose. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu jo pastabą pavadino nepriimtina ir prilygstančia Holokausto neigimui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas praėjusią savaitę perspėjo Lenkiją nesiimti „antisemitinių ekscesų“ ir kitokių poelgių, galinčių sugriauti Varšuvos reputaciją pasaulyje. Jungtinės Valstijos perspėjo, kad teisės aktas gali pakenkti žodžio laisvei ir akademiniam diskursui, taip pat neigiamai paveikti Lenkijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis bei Izraeliu.

Šią savaitę į Vašingtoną išskrido Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Marekas Magierowskis. Susitikęs su administracijos pareigūnais, įstatymų leidėjais ir žydų organizacijomis jis bandys išsklaidyti nuogąstavimus. Lenkijos vyriausybės atstovams buvo netikėtas dėl teisės akto kilęs nepasitenkinimas ir klaidingos interpretacijos.

Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą neteko maždaug 3 mln. žydų.

Įstatymas papiktino Kijevą dėl punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę asmenims, neigiantiems Ukrainos nacionalistų 1925–1950 metais įvykdytus karo nusikaltimus lenkams. „Istorinei tiesai reikia nuoširdaus pokalbio, dialogo, o ne draudimų“, – rašė prezidentas Petro Porošenka tviteryje. Pasak Ukrainos lyderio, šis teisės aktas pažeidžia dviejų šalių strateginės partnerystės principus.

Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse. Lenkijoje UPA kovotojai laikomi mirties būriais, kurie vykdė lenkų etninį valymą dabartinėje Vakarų Ukrainoje.

2015 metais Ukrainos parlamentas žengė precedento neturintį žingsnį, pripažindamas UPA kovotojus „Ukrainos nepriklausomybės kovotojais“. Po metų Lenkijos parlamentarai ukrainiečių nacionalistų karo metais įvykdytas maždaug 100 tūkst. lenkų žudynes pripažino genocidu.

Antisemitinės nuotaikos

Naujasis teisės aktas ne vien sukėlė įtampą bendraujant su kitomis šalimis, bet ir paaštrino nesutarimus Lenkijos visuomenėje. Vos per kelias dienas antisemitinė retorika iš politikos užribio persikėlė į pagrindines diskusijas.

Parlamento pirmininko pavaduotoja, partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovė spaudai Beata Mazurek savo „Twitter“ žinutėje citavo vieną katalikų kunigą, pareiškusį, kad dėl Izraelio ambasadorės išsakytos kritikos sunku žvelgti į žydus prijaučiančiai ir maloniai.

Varšuvos žydų bendruomenės pirmininkė Anna Chipczynska skundėsi, jog sulaukia daug neapykantos laiškų. Socialiniuose tinkluose padaugėjo antisemitinių pareiškimų. Moteris būgštavo, kad žmonės ims slėpti savo žydiškas šaknis ar liausis jų ieškoję. Lenkijoje šiuo metu gyvena apie 10 tūkst. žydų.

Beje, Jungtinėse Valstijose įsikūręs Simono Wiesenthalio centras ketina išleisti rekomendaciją žydams susilaikyti nuo kelionių į Lenkiją. Rabinai perspėjo, kad dėl stiprėjančio antisemitizmo žydams ten nėra saugu.

Šią savaitę demonstruodamas taikinamąjį gestą prezidentas Andrzejus Duda apsilankė žydų bendruomenės centre šalies pietuose esančioje Krokuvoje. Ten renkasi Holokaustą išgyvenę vyresnio amžiaus žmonės, bet jame taip pat įsikūrę vaikų lopšelis ir darželis.

A. Duda akcentavo, kad vertina žydų kultūrą ir jos vaidmenį Lenkijoje. „Daug žmonių Lenkijos kultūroje, tokių kaip nuostabūs žydiškų šaknų turintys poetai, labai prisidėjo prie to, ką šiandien vadiname Lenkija“, – sakė jis. Šalies vadovas išreiškė viltį, kad disonansas su Izraeliu bus išspręstas ir dvišaliai santykiai nenukentės.

Kai kurie iš paskutinių dar gyvų lenkų, per Holokaustą gelbėjusių žydus, pirmadienį ragino pradėti Lenkijos ir Izraelio dialogą ir susitaikymą. Atvirą laišką pasirašė 50 lenkų, kuriuos Jeruzalėje įsikūręs Holokausto memorialas ir tyrimų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą rizikuojant savo gyvybe yra pripažinęs Pasaulio tautų teisuoliais.

„Kaip ir kiekvienoje tautoje, mūsiškėje taip pat buvo niekingų žmonių, veikusių savo noru, ne Lenkijos valstybės vardu. Jie buvo lenkai, ir mes jų taip pat bijojome“ , – sakoma laiške. Jo autoriai pridūrė, kad nacių okupacijos metais šimtai lenkų neteko gyvybės už savo solidarumo gestus žydams.