Grenlandijos nepriklausomybės dilema
Ba­lan­džio 24-ąją Gren­lan­di­jos gy­ven­to­jai rin­ko­si prie bal­sa­dė­žių. Da­ni­jos už­jū­rio ad­mi­nis­tra­ci­nė­je te­ri­to­ri­jo­je vy­ko vie­tos par­la­men­to rin­ki­mai. Pa­grin­di­niai klau­si­mai, rū­pin­tys šios Ark­ties sa­los po­li­ti­kams, yra vi­siš­ka ne­prik­lau­so­my­bė ir eko­no­mi­kos, šiuo me­tu smar­kiai pri­klau­so­mos nuo žve­jy­bos, di­ver­si­fi­ka­ci­ja.

Iš septynių rinkimuose dalyvavusių partijų šešios teigiamai vertina nepriklausomybės siekį. Kai kurie politikai nori atsiskirti nuo Danijos iki 2021-ųjų. Tada sueis 300 metų, kai Grenlandija tapo Danijos kolonija.

Visuomenės apklausos rodė, kad rinkimus laimės kairioji žaliųjų partija „Inuit Ataqatigiit“. Tačiau daugiausia balsų (27,2 proc.) gavo valdančioji socialdemokratų partija „Siumut“. Jai nepavyko užsitikrinti daugumos, todėl turės tartis su kitomis politinėmis jėgomis dėl koalicijos formavimo.

Grenlandijoje gyvena apie 55 tūkst. žmonių.

Šiemet, palyginti su ankstesniais rinkimais, tiek „Siumut“, tiek „Inuit Ataqatigiit“ sulaukė gerokai mažesnio rinkėjų palaikymo. Rimtą iššūkį joms metė „Demokraatit“, antradienį surinkusi 19,5 proc. balsų. Ši partija laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos nepriklausomybės klausimu.

„Siumut“ lyderis Kimas Kielsenas, buvęs policininkas, nuo 2014 metų vadovaujantis salos vyriausybei, turėtų išsaugoti premjero postą. „Yra daug galimų kombinacijų“, – kalbėdamas apie būsimą koaliciją svarstė Grenlandijos universiteto politologas Rasmusas Leanderis Nielsenas.

Ekonominė priklausomybė

Grenlandija, kurios sostinė Nukas yra arčiau Niujorko negu Kopenhagos, Danijos kolonija tapo XVIII amžiaus pradžioje. Kopenhaga dalinę autonomiją šiai teritorijai suteikė 1979 metais, o 2009-aisiais čia įsigaliojo naujas statusas, suteikiantis dar daugiau laisvių. Tiesa, jos užsienio ir gynybos reikalus vis dar tvarko Danija.

Šalis kasmet skiria Grenlandijai apie 3,6 mlrd. kronų (483 mln. eurų) subsidijų. Ši suma sudaro 60 proc. metinio salos biudžeto. Ji netektų tų lėšų, jei nuspręstų tapti visiškai nepriklausoma.

Daug Grenlandijos gyventojų pageidautų visiško suvereniteto ir ekonominės nepriklausomybės, tačiau nenori, kad dėl to pablogėtų jų gyvenimo lygis. 2015 metais salos bendrasis vidaus produktas siekė 2,2 mlrd. JAV dolerių.

Ant stulpo pritvirtinti rinkimų plakatai.

„Grenlandijos ekonomikos augimas pastaruosius kelerius metus buvo gana geras. Žvejybos pramonė taip pat rodė puikius rezultatus. Užimtumas didėjo, nedarbo lygis mažėjo“, – vardijo Orhuso universiteto Danijoje profesorius ir Grenlandijos ekonomikos tarybos pirmininkas Torbenas Andersenas.

Partijos „Inuit Ataqatigiit“ deleguota įstatymų leidėja AajA Chemnitz Larsen sakė, kad sala, prieš nustatydama nepriklausomybės kelio gaires, pirmiausia turi pakloti tvirtą finansinį pagrindą. „Užsienio investicijos bus labai svarbios Grenlandijos visuomenei“, – tvirtino politikė.

Gamtos turtai

Grenlandijos gyventojai tikisi pakelti savo ekonomiką plėtodami turizmo sektorių. Užsieniečius itin traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti natūralūs fontanai. Juos taip pat vilioja ryklių ir ruonių medžioklė.

Apie 90 proc. Grenlandijos eksporto pajamų sudaro lėšos, gaunamos iš žvejybos. Tik 1 proc. salos žemės galima dirbti. Joje auginamos šalčiui atsparios daržovės (burokai, ropės). Mėsai veisiamos ožkos, avys ir šiauriniai elniai. Pakrantės vandenyse gausu lašišų, menkių, krevečių.

Grenlandija, kurios plotas – 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, yra didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai, kurie sudaro apie 10 proc. pasaulinių gėlojo vandens išteklių.

Grenlandija tikisi gauti pelno iš savo gamtinių išteklių. Ekspertai mano, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi dideli naftos, dujų, taip pat deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai.

Kaip teigė Arkties regiono ekspertas profesorius Mikaa Meredas, gamtos turtai galėtų padėti įtvirtinti nepriklausomybę. Tačiau jais naudotis kliudo infrastruktūros stygius. Grenlandijoje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150 kilometrų. Pagrindinė sausumos transporto priemonė tebėra šunų kinkinys.

Socialinės problemos

Umanakas - šiauriausias salos miestas.

Sostinės Nuko gyventoja 51 metų Heidi Moller Isaksen teigė, jog išsilaisvinimas iš Danijos – ilgalaikis tikslas. „Tikrai labai noriu, kad vieną dieną Grenlandija taptų nepriklausoma. Tačiau kol turėsime tiek daug socialinių problemų, to nenutiks“, – pridūrė moteris.

Didžiulėje saloje, įsiterpusioje tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, gyvena apie 55 tūkst. žmonių. Maždaug 50 tūkst. jų yra senieji vietos gyventojai inuitai.

Pasak profesoriaus M. Meredo, Grenlandijos kultūrai kyla didelė grėsmė. Jauni žmonės nebesidomi tradicine medžiokle ir žvejyba, dėl klimato atšilimo darosi sudėtinga keliauti šunų traukiamomis rogėmis, laukiniai gyvūnai taip pat palieka įprastus medžioklės plotus. Vis daugiau žmonių yra verčiami iš kaimų keltis arčiau miestų.

Valdžios sprendimas įsileisti užsienio kalnakasybos bendroves išprovokavo įnirtingus senųjų vietos gyventojų protestus. Jie nuogąstauja, kad tai gali padaryti žalos aplinkai, be to, baiminasi kinų įtakos. Mat investuotojai iš Kinijos planuoja naujose kasybos firmose įdarbinti maždaug 2 tūkst. darbuotojų kinų.

Kai kuriems tenykščiams gyventojams labai sunku pritapti prie besibraunančių naujovių. Kultūrų susidūrimai – viena priežasčių, lemiančių didelį savižudybių skaičių Grenlandijoje.