Ginklai, uranas, nafta – kaip Maskva veržiasi į Afriką
Ru­si­ja se­niai įsi­kū­ru­si Af­ri­ko­je ir ple­čia ten sa­vo įta­ką, nau­do­da­ma­si vie­tos kri­zė­mis. Net Jung­ti­nių Tau­tų (JT) tai­ko­mi em­bar­gai ne­truk­do Mask­vai tiek­ti gink­lus Af­ri­kos ša­lims.

Visi gerai žino apie Kinijos skverbimąsi į Afriką, ne paslaptis ir Prancūzijos interesai šiame žemyne, tačiau slapta ir, pirmiausia, karinė Rusijos įtaka aiškėja tik po truputį.

Dažniausiai viskas prasideda nuo ginklų ir techninės įrangos tiekimų armijai, po to ten atvyksta kariniai instruktoriai. Skirtumas tarp šių instruktorių ir samdomų kareivių dažniausiai išsitrynęs, o jų uždaviniai neaiškūs. Šitaip Maskva tapo nepakeičiama Sudane, Angoloje, Mozambike ir Nigerijoje. Glaudus ryšys egzistuoja ir su Etiopija bei Zimbabve. Pralaimėjimą rusai patyrė tik Džibutyje, kur norėjo įkurti karinę jūrų bazę.

Už tai, kad svarbiausią vaidmenį regione dabar vaidina Rusija, atsakinga ir Prancūzija, 2016 metai atšaukusi savo karius ir palikusi saugumo vakuumą.

Nuo šių metų pradžios Kremliui ypač svarbi tapo Centrinės Afrikos Respublika (CAR) – šalis, kurioje rusena vienas iš įtampos židinių Afrikoje. Dėl Jungtinių Tautų padarytos išimties Rusija gavo leidimą tiekti ginklus nusmukusiai jos armijai. Drauge su ginklais į CAR sostinę Bangį Kremlius pasiuntė 5 kareivius ir 170 „civilių instruktorių“. Tačiau šie instruktoriai yra privačių karinių kompanijų „Sewa Security Services“ ir „Wagner PMC“ nariai.

Per karinį paradą kovo pabaigoje pro aptriušusius prezidento rūmus CAR riedėjo naujutėliai tankai „Ural“, nors nei valstybės galva Faustinas Archange'as Touadera, kurio šaliai taikomas ginklų tiekimo embargas, nei tuos ginklus tiekianti Rusija negavo leidimo parduoti tankų Т-72. Prezidentą F. A. Touaderą, kuriam draudžiama turėti net ginkluotus asmens sargybinius, saugo Ruandos ir rusų apsaugininkai. Rusija čia taip pat užsiima specialaus dalinio mokymu, jame dalyvauja Maskvos kariniai instruktoriai. Išimties tvarka Rusija gavo JT leidimą tiekti CAR prezidentui, kuris mokykloje mokėsi rusų kalbos, o gegužę dalyvavo ekonomikos forume Sankt Peterburge, šaunamuosius ginklus, automatus ir granatsvaidžius.

Už tai, kad svarbiausią vaidmenį regione dabar vaidina Rusija, atsakinga ir Prancūzija, 2016 metų spalį atšaukusi savo karius ir palikusi regione saugumo vakuumą. Dabar jį užpildo Rusija, nes vietos valdžia kol kas negali pasikliauti savo armija.

Paskui tankus ateina kompanijos

13 proc. savo eksporto Rusijos gynybos pramonė siunčia į Afriką. Be ginkluotės, Maskvą domina urano gavyba, aukso kasyklos, nafta, dujos, o taip pat stambūs pramoniniai projektai, nes išsivysčiusiose šalyse Rusija negali rasti užsakovų savo mašinoms ir įrangai.

CAR turtinga daugeliu naudingųjų išteklių: deimantų, aukso, platinos, urano, naftos. Kaip ir kitose Afrikos šalyse, po karinio Rusijos įsitraukimo seka ekonominis aktyvumas. Rusijos prekybos su Afrika apimtys sparčiai didėja. Žemiau Sacharos esančiame regione ypač aktyvios tokios kompanijos kaip „Gazprom“ ir „Rosneft“ (energetika), „RUSAL“ (kasyklos), „Rosatom“ (branduoliniai reaktoriai). Pastarasis Rusijos koncernas nori pastatyti Ugandoje atominę elektrinę ir išgauti Afrikoje dar daugiau nei savo šalyje urano. Finansų stokojančiai Afrikai Kremlius padeda ir per valstybinius bankus. VTB, „Promsviazbank“, „Gazprombank“ ir „Roseksimbank“ finansuoja Afrikoje dujotiekius ir kitus infrastruktūros objektus. Afrikos auksu labiausiai rūpinasi oligarchas Jevgenijus Prigožinas, Maskvoje žinomas kaip „Putino virėjas“. Jo kompanija „M Invest“ turi aukso gavybos licencijas Sudane ir CAR. Saugumą garantuoja jo grupė „Wagner“, liūdnai pagarsėjusi operacijomis Kryme, Rytų Ukrainoje, Libijoje ir Sirijoje. Daugelyje Afrikos regionų veikia ir reguliari Rusijos armija – Konge, Pietų Sudane, Darfūre Rusija aktyviai dalyvauja visose JT „žydrųjų šalmų“ operacijose.

Rusijos veiklą Afrikoje analitikai vertina kaip šiurkščios jėgos politiką, vykdomą pirmiausia per karinį įsitraukimą derinyje su energetikos diplomatija. Tuo metu Prancūzija baiminasi prarasianti įtaką savo „galiniame kieme“.

Moterys turguje prekiauja daržovėmis.

Tada plaunamos smegenys

Manoma, kad CAR jau yra 1,4 tūkst. ginkluotų rusų, savo veiklą ten vykdo ir dezinformacijos ekspertai, kurie pirmiausia užsiima antiprancūziška propaganda. Daugelis tų, kurie dabar užima vadovaujančius postus Afrikoje, savo metu gavo išsilavinimą SSRS, tad daugelyje regionų Rusija traukia naudą iš savo antikolonijinio, antivakarietiško šaltojo karo laikų įvaizdžio. CAR – šalyje, kuri labai nemėgsta tiek prancūzų, tiek JT, tokia išsivadavimo ideologija, kad ir kokia melaginga, yra vertingas išteklis.

Rusijos interesus gerai atskleidžia ir tai, kad jos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Ryšių ministerija ir Diplomatų akademija bei Afrikos studijų institutu planuoja trumpalaikius kursus vyriausiesiems redaktoriams, dirbantiems valstybinėse žiniasklaidos priemonėse Afrikos šalyse. Ši iniciatyva radosi po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kelionės į Afriką. Vizitas buvo skirtas įgyvendinti svarbius Rusijos užsienio politikos uždavinius. Žemiau Sacharos esančios Afrikos šalys yra viena svarbiausių dalių Rusijos užsienio politikos strategijoje didelių permainų pasaulio arenoje kontekste. Programos, kuriamos Afrikos žiniasklaidos grupėms, skirtos propaguoti posovietinę ekonominę ir kultūrinę realybę bei formuoti Afrikoje Rusijos suvokimą, kelti Rusijos reputaciją politikos ir verslo bendruomenių bei apskritai Afrikos gyventojų akyse. Kalbant apie pastaruosius, Rusijos įtaka Afrikoje vis dėlto tėra marginali dėl didžiulio kultūrų skirtumo, pirmiausia, kalbos barjero.

Kinija taip pat rengia forumus su Afrikos žiniasklaida. Per viršūnių susitikimą Johanesburge 2015 metais prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad Kinija įgyvendins prieigą prie palydovinės televizijos 10 tūkst. Afrikos kaimų ir pasirūpins mokymais tūkstančiui žiniasklaidos profesionalų iš Afrikos.

Galiausiai Rusija paskelbė tikriausiai kitąmet surengsianti pirmąjį aukšto lygio Rusijos ir Afrikos Sąjungos forumą, kokį rengia ir Kinija.