Gera žinia iš Vokietijos – partijos susitarė dėl koalicijos
Vo­kie­ti­jos kon­ser­va­to­riai ir so­cial­de­mo­kra­tai tre­čia­die­nį su­si­ta­rė dėl val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos. Jie gal­būt nu­trau­kė iš­ti­sus mė­ne­sius di­džiau­sią Eu­ro­pos eko­no­mi­ką kaus­čiu­sią po­li­ti­nę ne­ži­nią.

Leidinys „Der Spiegel“, visuomeninis transliuotojas ARD ir dienraštis „Bild“ pranešė, kad konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungai (Christlich Demokratische Union, CDU), jos partnerei Bavarijoje Krikščionių socialinei sąjungai (Christlich-Soziale Union in Bayern, CSU) ir Socialdemokratų partijai (Sozialdemokratische Partei Deutschlands, SPD) pavyko išspręsti nesutarimus.

ARD informavo, jog pastarieji ginčai buvo susiję su ministerijų kompetencijomis ir personalo klausimais. Naujienų agentūros DPA pranešimu, socialdemokratai gaus užsienio reikalų, darbo ir finansų ministrų portfelius. Finansų ministerijos perėmimas būtų didelis SDP laimėjimas, nes pastaruosius septynerius metus ši ministerija priklausė CDU. Vidaus reikalų ministerija turėtų pereiti CSU žinion.

Dažnai galingiausia ir daugiausia politinės patirties turinčia Europos moterimi vadinama Angela Merkel dėl sudėtingų koalicinių derybų sulaukė daug kritikos tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Tai buvo ilgiausiai trukęs vyriausybės formavimo procesas per visą pokarinę Vokietijos istoriją. Partijų atstovai ginčijosi įvairiais klausimais, pradedant užsienio politika ir baigiant darbo rinkos bei sveikatos apsaugos reikalais.

SPD žodis bus paskutinis

Vokietija gyvena politinėje nežinioje nuo rugsėjo 24-osios visuotinių rinkimų, per kuriuos A. Merkel nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos parlamente – iš dalies dėl to, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (Alternative für Deutschland, AfD) nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.

A. Merkel iš pradžių bandė suformuoti koaliciją su mažesnėmis Laisvosios demokratijos ir Žaliųjų partijomis, tačiau deryboms lapkritį žlugus buvo priversta pasiūlyti nenoriai nusiteikusiai SPD dar kartą sudaryti aljansą. Socialdemokratų partija nuo 2005-ųjų dvi kadencijas buvo jaunesniąja konservatorių partnere valdančiojoje Vokietijos koalicijoje.

SPD lyderis Martinas Schulzas buvo pasiryžęs dirbti opozicijoje, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę. Tai supykdė daugybę šalininkų, maniusių, jog buvimas opozicijoje padėtų 150 metų skaičiuojančiai partijai atsigauti.

Abi didžiosios partijos sausį iš esmės susitarė pradėti oficialias derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo iki kovo pabaigos. Tačiau net ir pasiekus susitarimą dėl būsimos CDU/CSU ir SPD vyriausybės politikos, A. Merkel iškart dar negalės tęsti darbų kanclerio poste. SPD lyderis pareiškė, kad galutinis koalicinis susitarimas turės būti patvirtintas 440 tūkst. jo partijos kolegų.

Balsavimas turėtų įvykti kovo pradžioje. Jei SPD nariai palaimins sutartį, nauja vyriausybė savo darbą pradės iki kito mėnesio pabaigos. Priešingu atveju Vokietijoje bus šaukiami nauji rinkimai.

Sunkiai iškovotos nuolaidos

Jei SPD nariai palaimins sutartį, nauja vyriausybė savo darbą pradės iki kito mėnesio pabaigos. Priešingu atveju Vokietijoje bus šaukiami nauji rinkimai.

M. Schulzas per sudėtingas derybas buvo nusiteikęs išsiderėti kiek galima daugiau nuolaidų, kad įtikintų skeptiškai nusiteikusius partijos bičiulius pritarti galutinei sutarčiai. Koalicijos sutarties projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad šalys sutarė paremti Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono siūlomas Europos Sąjungos reformas ir pritarti jo idėjai įkurti bendrą euro zonos šalių biudžetą.

Vienas klausimų, dėl kurių nesutarė CDU/CSU ir SPD, buvo migracijos problema. Derybininkai nurodė, jog susitarė apriboti atvykėlių srautą ir per metus į šalį įsileisti 180–220 tūkst. migrantų. Tokią sąlygą buvo iškėlusi CSU. Tuo metu SPD pavyko pasiekti, kad rugpjūtį būtų pratęstas pabėgėlių šeimų susijungimas, tačiau kas mėnesį pagal šią programą į šalį galės atvykti tik 1000 žmonių.

Neaišku, kaip konservatoriai ir socialdemokratai išsprendė savo nesutarimus dėl SPD reikalavimų uždrausti terminuotas darbo sutartis ir pertvarkyti dviejų pakopų sveikatos apsaugos sistemą. Jie nesutarė ir dėl išlaidų gynybai: konservatoriai norėjo jas didinti, bet socialdemokratai šiuo klausimu buvo nusiteikę skeptiškai.

Laikraštis „Bild“ antradienį paskelbė naujos apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kaip ilgos derybos paveikė didžiųjų partijų reitingus. CDU/CSU populiarumas sumažėjo nuo 33 iki 30,5 proc., o SPD, kurią rugsėjį palaikė 20,5 proc. rinkėjų, reitingai dabar tesiekia 17 procentų. Taigi, būsimieji koalicijos partneriai nesurenka daugumos gyventojų palaikymo. AfD dabar palaiko 15 proc. apklaustųjų.