Gatvių protestai sudrebino Armėnijos valdžią
Ar­mė­ni­jos val­džios mė­gi­ni­mas jė­ga su­si­do­ro­ti su pro­tes­tuo­to­jais Je­re­va­ne ne­nu­mal­ši­no mi­tin­gų – 11-ą pro­tes­tų die­ną prem­je­ras Ser­žas Sarg­sia­nas at­sis­ta­ty­di­no. „Gat­vių ju­dė­ji­mas yra prieš ma­no val­dy­mą. Vyk­dau jū­sų rei­ka­la­vi­mą“, – sa­ko­ma S. Sarg­sia­no par­eiš­ki­me.

Protestai Jerevane vakar tęsėsi nepaisant veiksmų, kurių prieš tai policija ėmėsi prieš žmones. Specialiosios pajėgos panaudojo lazdas ir ašarines dujas bei sulaikė tris opozicijos lyderius, įskaitant protestų iniciatorių Nikolą Pašinianą, bei dar apie 280 protestuotojų. Tai iššaukė Europos Sąjungos kritiką ir JAV raginimus abiem konflikto šalims elgtis santūriai.

Tokios politinės krizės Armėnija, svarbiausia Rusijos sąjungininkė regione, neregėjo daugelį metų.

Protestuotojai reikalavo pašalinti naujai paskirtą ministrą pirmininką S. Sargsianą, kuris prieš tai dvi kadencijas buvo Armėnijos prezidentas. Žmones papiktino, kad jis per ilgai valdo šią Pietų Kaukazo šalį, turinčią apie 3 mln. gyventojų, bičiuliaujasi su Rusija, laikančia Armėnijoje savo karines bazes, ir yra korumpuotas.

N. Pašinianas buvo sulaikytas žlugus trumpoms deryboms su S. Sargsianu sekmadienį. Prieš televizijos kameras N. Pašinianas jam pareiškė, kad atėjo aptarti jo atsistatydinimo. S. Sargsianas jam atšovė, kad tai ne dialogas, o ultimatumas, valstybės ir teisėtos valdžios šantažas, ir patarė grįžti į „teisėtus rėmus“, kitaip bus patrauktas atsakomybėn.

Savo ruožtu opozicijos lyderis teigė, kad S. Sargsianas „nesupranta, kokia padėtis susiklostė Armėnijoje – valdžia dabar žmonių rankose“. Prieš palikdamas susitikimo kambarį S. Sargsianas pareiškė, kad partija, per parlamento rinkimus gavusi tik 8 proc. balsų, negali kalbėti žmonių vardu.

Sulaikytus opozicijos lyderius prokuratūra apkaltino „socialiai pavojingais veiksmais“. Policijos pareiškime sakoma, kad pareigūnai veikė „vadovaudamiesi įstatymais“. Liudininkai matė, kaip „raudonosios beretės“ – taip Armėnijoje vadinamos specialiosios pajėgos, griebė parlamentarą N. Pašinianą už rankų bei kojų ir nuvilko už policijos kordono. Liberaliojo opozicinio Išeities aljanso lyderį saugo teisinė neliečiamybė, jis negali būti suimtas be parlamento sutikimo. Jo ir kitų sulaikytų opozicijos lyderių buvimo vieta visą parą buvo nežinoma, bet vakar jie visi buvo paleisti iš tardymo izoliatoriaus. Tiesioginėje transliacijoje buvo matyti šalininkų su Armėnijos vėliava apsuptas N. Pašinianas. Jis pažadėjo vakare kalbėti mitinge. Visai netrukus paskelbta apie S. Sargsiano atsistatydinimą.

„N. Pašinianas buvo teisus. Aš buvau neteisus. Susidariusi situacija turi kelis sprendimus, tačiau nė vieno iš jų nesiimsiu. Tai ne man. Palieku šalies vadovo postą – ministro pirmininko pareigas“, – sakoma S. Sargsiano išplatintame pranešime.

Protesto judėjimą, kilusį balandžio 13 dieną, kai tūkstančiai armėnų išėjo į sostinės gatves, daugiausia sudarė N. Pašiniano sutelktos opozicionierių grupelės. N. Pašinianas ragino šalininkus pradėti „aksominę revoliuciją“ ir pašalinti iš valdžios S. Sargsianą. Savo ruožtu S. Sargsianas aiškino, kad jis reikalingas savo mažai šaliai, buvusiai sovietinei respublikai, o jo partija populiari. Prieš baigiantis antrajai prezidento kadencijai jis pasirūpino, kad 2015 metais per referendumą būtų pakeista Konstitucija. Taip visa valdžia buvo perduota ministrui pirmininkui, o prezidentas tapo tik reprezentaciniu asmeniu. Balandžio 17 dieną Armėnijos parlamentas, kuriame gausu S. Sargsianui lojalių politikų, išrinko jį naujuoju ministru pirmininku. Konstitucinės pataisos taip pat panaikino tiesioginius prezidento rinkimus, kad ir į šį postą parlamentas galėtų išrinkti S. Sargsiano žmogų.

Didžiausia politinė krizė per dešimtmetį

Demonstracijos dalyvė mėgina sustabdyti Armėnijos specialiųjų pajėgų pareigūną.

Minios žmonių, jaunų ir vyresnių, vyrų ir moterų, liūliavo Jerevano centre, blokavo gatves ir nesitraukė 11 dienų. Protestuotojų pusėn vakar stojo ir daugybė Armėnijos kareivių, jie, neginkluoti, žygiavo gatvėmis kartu su minia. Policijai pavyko išvalyti nuo protestuotojų vieną plotą sostinėje, bet demonstracijos vyko kituose. Jų dalyviai gausiai žygiavo pūsdami vuvuzelas ir signalizuodami iš automobilių, nepaisydami policijos perspėjimų neeskaluoti padėties, kitaip grasinant panaudoti jėgą. Nepadėjo ir S. Sargsiano priminimas oponentams, kad jie „neišmoko kovo 1-osios pamokos“. Jis turėjo galvoje protestus prieš jo perrinkimą prezidentu 2008 metais, kai per susirėmimus su policija žuvo 10 žmonių.

Universiteto studentė Ellina Isahanyan, apsisiautusi Armėnijos vėliava, sakė dalyvaujanti protestuose 9 dienas. „Aš ir mano draugai neiname į paskaitas. Tai mūsų būdas parodyti naujajai vyriausybei, kad norime permainų, – sakė ji. – Esame taikūs ir nenorime jokio smurto. Nenorime, kad policija būtų prieš mus.“ Protestai prieš S. Sargsianą kilo ir kitur Armėnijoje – pagal didumą antrame Guimrio mieste ir Vanadzore.

Tokios politinės krizės Armėnija, svarbiausia Rusijos sąjungininkė regione, netikėtai pakeitusi kursą ir nepasirašiusi Asocijuotos narystės sutarties su Europos Sąjunga po Vladimiro Putino vizito 2012 metais, neregėjo daugelį metų. Galima tik įsivaizduoti, su kokiu siaubu įvykius Jerevane stebi Vladimiras Putinas – spalvotosios revoliucijos, per kurias paprastai atsikratoma net tik korumpuotų režimų, bet ir Maskvos globos, jam yra didžiausias košmaras.

Nerealistiški tikslai

Sovietų Sąjungai subyrėjus Armėnija tapo nepriklausoma valstybe, bet nuo pat 1991 metų yra priklausoma nuo Rusijos pagalbos ir investicijų. Daugelis armėnų kaltina vyriausybę korupcija ir nesugebėjimu tvarkyti ekonomikos šaliai siekiant atsikratyti sovietinio centrinio planavimo.

Išbuvęs dešimtmetį valdžioje nepopuliarus 63 metų S. Sargsianas neturi kuo pasigirti. Nuo Rusijos priklausoma Armėnijos ekonomika mažai vystosi, nedarbas siekia bemaž 20 proc., trys iš dešimties armėnų gyvena žemiau skurdo ribos, skaičiuojamos nuo 2,90 dolerio per dieną. Skurdžių dabar yra daugiau nei buvo 2008 metais. Armėnijos siena su Turkija ir Azerbaidžanu uždaryta, užsienio investuotojus atbaido korupcija. Stambiausias pramonės šakas kontroliuoja oligarchai, tarp jų ir S. Sargsianas. Daugybė armėnų migrantų dirba Rusijoje, emigruoja į kitas šalis.

Protestuotojų užtvindyta gatvė balandžio 23 dieną.

S. Sargsianas buvo paskelbęs trijų krypčių darbotvarkę. Pirmiausia, ji numato ekonominę integraciją su Europos Sąjunga, antra pagal didumą Armėnijos prekybos partnere po Rusijos. Balandžio 11 dieną parlamentas ratifikavo Partnerystės sutartį, įpareigojančią harmonizuoti įstatymus su ES teise. Antrasis tikslas – sustabdyti gyventojų mažėjimą. Nuo 2008 metų šalį paliko maždaug 300 tūkst. armėnų – 10 proc. visų gyventojų. Pernai S. Sargsianas paskelbė, kad sieks iki 2040-ųjų padidinti gyventojų skaičių iki 4 milijonų. Dar vienas siekinys – paversti Armėniją informacinių technologijų šalimi.

Visi šie tikslai nėra realistiški. Partnerystės sutartis su Europos Sąjunga yra silpnesnė nei Asociacijos sutartis, kurią S. Sargsianas 2013 metais atmetė ir vietoj to įstojo į Rusijos kuriamą Eurazijos ekonominę Sąjungą. Nėra jokių pasiūlymų, kaip sulaikyti gyventojus ar prisivilioti bent dalį iš 7 mln.-10 mln. užsienyje gyvenančių armėnų, neaišku, kiek jų nori grįžti. Armėnijos informacinių technologijų sektorius yra greičiausiai auganti ekonomikos dalis, 2017 metais sukūrusi 7 proc. bendrojo vidaus produkto, bet garsėja tik itin pigia darbo jėga ir susiduria su didžiule konkurencija iš Ukrainos ir Rumunijos.

Policija sulaikė šimtus protesto dalyvių, sukilusių prieš korumpuotą autokratinį režimą.

S. Sargsianas taip ilgai išsilaikė valdžioje, nes nesusidūrė su stipriais varžovais ir alternatyvomis. Tik N. Pašinianą galima laikyti išimtimi. Jis pasižymi charizma ir gebėjimu naudotis gatvės politika.

Kai kurie apžvalgininkai nurodo, kad ši krizė nėra Armėnijos pasirinkimas tarp Rusijos ir Europos, ją labiau lemia vidaus politika ir ekonomika. Dalis visuomenės pavargo nuo S. Sargsiano autoritarizmo, kuris galėjo tęstis neribotą laiką, nes ministro pirmininko kadencijų skaičius nėra apibrėžtas.