EŽTT rėžė: Lenkija pažeidė teisę į privatumą ekshumuodama Smolensko katastrofos aukas
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas ket­vir­ta­die­nį iš­aiš­ki­no, kad Len­ki­ja pa­žei­dė per 2010 me­tų lėk­tu­vo ka­tas­tro­fą žu­vu­sių as­me­nų ar­ti­mų­jų tei­sę į pri­va­tu­mą, leis­da­ma eks­hu­muo­ti au­kų pa­lai­kus.

Prieštaringai vertinama palaikų ekshumacija buvo pradėta 2016 metais, siekiant įrodyti, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa prie Rusijos vakarinio Smolensko miesto nebuvo nelaimingas atsitikimas.

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas netoli Smolensko sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės – prezidentas, kiti aukšto rango Lenkijos politikai, kariuomenės, valstybės institucijų atstovai, dvasininkai.

Lenkijos ir Rusijos tyrėjai priėjo prie išvados, kad katastrofa įvyko dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir lenkų pilotų bei dviejų Rusijos oro dispečerių klaidos.

Tačiau L. Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas, kurio konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) 2015 metais atėjo į valdžią, kategoriškai nesutinka su šiomis išvadomis ir tvirtina, kad buvo surengtas sąmokslas.

J. Kaczynskis seniai teigia, kad Rusijos pareigūnai slepia tikrąsias nelaimės priežastis ir esama „didelės tikimybės“, kad lėktuvą sunaikino jo viduje driokstelėjęs sprogimas. Be to, esą Rusijos oro dispečeriai sąmoningai nukreipė besileidžiantį lėktuvą neteisinga kryptimi.

Lenkijos delegacija skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai. Sovietų Sąjungos atsakomybę už šias žudynes Kremlius neigė iki pat 1990 metų.

Prokurorai nurodė ekshumuoti per lėktuvo katastrofą žuvusių žmonių palaikus, ieškant likusių sprogmenų pėdsakų.

Tuo metu atliktos visuomenės apklausos parodė, kad palaikų ištyrimui pritarė tik 10 proc. lenkų.

Palaikų ekshumavimą nesėkmingai bandė užginčyti dviejų žuvusiųjų našlės – Ewa Maria Solska (Eva Marija Solska) ir Malgorzata Ewa Rybicka. EŽTT jos pateikė skundą, kuriame sakoma, kad palaikų ekshumavimas praėjusią gegužę buvo atliktas be jų sutikimo.

EŽTT išaiškino, kad Lenkijos įstatymai nesudarė galimybės moterims apskųsti priimto sprendimo ir joms nebuvo užtikrinta net minimali teisės į privataus ir šeimyninio gyvenimo neliečiamumą apsauga.

„Ieškovės prieštaravo šiai ekshumacijai, rašė laiškus generaliniam prokurorui, teikė apeliacijas proceso eigoje ir siekė gauti teismo draudimą (ekshumacijai) civilines bylas nagrinėjančiuose teismuose, tačiau nesėkmingai“, – sakoma teismo nutartyje.

Teismo nurodymu Lenkijos vyriausybė ieškovėms turės sumokėti kompensacijas po 16 tūkst. eurų.