Europos valstybės didina spaudimą Venesuelos lyderiui
Gru­pė Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pir­ma­die­nį pri­pa­ži­no Ve­ne­sue­los opo­zi­ci­jos ly­de­rį Jua­ną Guai­do lai­ki­nuo­ju šios ša­lies va­do­vu, di­din­da­mos spau­di­mą pre­zi­den­tui Ni­co­las Ma­du­ro  at­sis­ta­ty­din­ti ir leis­ti ša­liai su­reng­ti nau­jus pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Tačiau N. Maduro jų raginimus ignoruoja, kaltina Jungtines Valstijas rengiant perversmą šioje Pietų Amerikos šalyje ir atsisako JAV remiamos pagalbos šalies gyventojams maisto ir medicinos produktais.

„Mes ne elgetos“, – pareiškė N. Maduro per Venesuelos valstybinę televiziją.

Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir Britanija sudavė diplomatinį smūgį N. Maduro, viešai pareikšdamos paramą J. Guaido po to, kai N. Maduro sekmadienį atmetė ultimatumą paskelbti naujus prezidento rinkimus. Laikinuoju prezidentu pasiskelbusiam J. Guaido paramą taip pat išreiškė Švedija, Danija, Austrija, Nyderlandai, Portugalija ir Lietuva, be to, jis turi Jungtinių Valstijų ir daugelio Pietų Amerikos šalių palaikymą.

Europos valstybės ragina J. Guaido kuo greičiau sušaukti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

„Siekiame sugrąžinti Venesuelai visišką demokratiją: žmogaus teises, rinkimus – ir daugiau jokių politinių kalinių“, – pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kalbėdamas per televiziją.

Pasak jo, Ispanija, kur gyvena didelė venesueliečių bendruomenė, taip pat vykdo humanitarinės pagalbos Venesuelai programą. N. Maduro kritikai dėl maisto produktų ir vaistų trūkumo šalyje kaltina Venesuelos vyriausybę.

Tuo metu Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May atstovas Jamesas Slackas paskelbė, jog Britanija svarsto galimybę įvesti sankcijas, kad paskatintų permainas Venesueloje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį lankydamasi Japonijoje pareiškė, kad J. Guaido „yra teisėtas laikinasis prezidentas“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas kalbėdamas per „ France Inter Radio“ taip pat paragino surengti prezidento rinkimus, turinčius užtikrinti „taikią Venesuelos krizės pabaigą“.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom pirmadienį interviu švedų transliuotojui SVT savo ruožtu pareiškė, kad N. Maduro į valdžią atvedę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, todėl venesueliečiai „dabar turi sulaukti naujų, laisvų ir teisingų rinkimų“.

J. Guaido šalininkai laiko jį teisėtu šalies vadovu, nes jis yra teisėtai išrinkto Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas.

Maždaug 1 mln. Venesuelos gyventojų taip pat turi Europos šalių pasus, sakė Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santos Silva pirmadienį vadinamosios Limos grupės šalių susitikime Kanadoje. Ši 13 valstybių grupė jau išreiškė nepasitenkinimą N. Maduro valdžia.

Tačiau neatrodo, kad šis socialistas ketintų trauktis. Jis aršiai puola ES ir D. Trumpo administraciją, įvedusią sankcijas Venesuelos naftos eksportui ir taip pat reikalaujančią N. Maduro pasitraukimo.

„Aš iš nieko nepriimu ultimatumų, – sakė N. Maduro interviu Ispanijos televizijai „La Sexta“, kuris buvo parodytas sekmadienį vakare. – Kodėl ES turėtų skelbti ultimatumus kokiai nors valstybei?“

Jis pridūrė, kad Venesuelai „grasina didžiausios pasaulio galybės“.

Kalbėdamas apie Vašingtono vaidmenį Venesuelos krizėje, N. Maduro pareiškė, kad JAV prezidentas „Donaldas Trumpas svarsto karinio įsikišimo galimybę“.

„Jungtinės Valstijos nori sugrįžti į karinių perversmų, pavaldžių marionetinių vyriausybių ir išteklių plėšimo (pažymėtą) XX amžių“, – pareiškė N. Maduro.

Pirmadienį Venesuelos lyderis taip pat paskelbė, kad parašė popiežiui Pranciškui, prašydamas jo pagalbos dialogui pradėti. Interviu italų televizijai „Sky TG24“ N. Maduro sakė turįs vilties, kad jo laiškas yra pakeliui į Vatikaną arba jį jau pasiekė.

Savo laiške jis sakė prašęs pontifiko „palengvinti ir paremti“ dialogą sprendžiant Venesuelos krizę.

Kai kurios J. Guaido palaikančios ES šalys priklauso naujai suformuotai vadinamajai tarptautinei kontaktinei grupei. Ją sudaro aštuonios Europos ir keturios Lotynų Amerikos valstybės. Kontaktinė grupė, kuri tikisi užbaigti Venesuelos politinę krizę, ketvirtadienį pirmą kartą susitiks Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje.

Pasak Portugalijos diplomatijos vadovo A. Santos Silvos, tarptautinė grupė siekia rasti išeitį iš susidariusios aklavietės, padėti surengti naujus rinkimus ir išvengti pilietinio karo arba „neteisėtos užsienio karinės intervencijos“.

Savo ruožtu J. Guaido socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė padėką ES lyderiams už jų paramą Venesuelos kovai už laisvę.