Europos šalys rengiasi „Brexitui“ be sutarties
„Bre­xi­to“ de­ry­bos vyks­ta su­nkiai, ta­čiau dar nė­ra ga­lu­ti­nai pa­lai­do­tos. Vis dėl­to ša­lys jau im­asi prie­mo­nių tam at­ve­jui, jei Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) ne­pa­vyk­tų su­si­tar­ti ir įvyk­tų va­di­na­ma­sis kie­ta­sis „Bre­xi­tas“, ar­ba Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­si­trau­ki­mas iš ES be jo­kios su­tar­ties.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė daugiau kaip 100 techninių pranešimų, raginančių verslininkus ir vartotojus ruoštis išėjimui be sutarties. Intensyviai su britais prekiaujančioms šalims labiausiai rūpi muitai. Tačiau visus su muitais susijusius klausimus Europos lygiu sprendžia Europos Komisija, tad bet kokios priemonės, kurių ketinama imtis, pavyzdžiui, Kalė – Prancūzijos uostamiestyje, iš kurio per Lamanšą kursuoja ir „Eurostar“ traukiniai tarp Paryžiaus ir Londono, daugiausia priklausys nuo to, ką nuspręs visa ES.

Kokių priemonių šalys imasi jau dabar?

Prancūzija

Europos Komisijos vaidmuo netrukdo Prancūzijos muitinei rengtis „Brexitui“.

Šiemet ji įdarbino papildomai dar 250 darbuotojų, o iki 2020 metų pabaigos padidins savo personalą dar 700 žmonių. Prancūzijos muitinės tarnyba taip pat paskelbė internete smulkią informaciją (tik prancūzų kalba) verslininkams, kaip pasirengti „Brexitui“ atsižvelgiant į visas galimas jo formas.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos vyriausybė paskelbė įstatymo projektą, kuriame pabrėžiama, jog pasitraukimas be sutarties baigsis prekių ir keleivių, vykstančių į Jungtinę Karalystę ir iš jos, patikromis, taip pat bus tikrinamas maistas, augalai ir gyvūnai – visa tai nebegalės laisvai keliauti per sieną.

Prancūzijos Senate vyksta debatai, ką daryti dėl „Brexito“. Diskutuojamas įstatymas suteikia daugiau galių vyriausybei taikyti naujas priemones skubiu dekretu, jei būtina, siekiant išvengti „kietojo“ „Brexito“ padarinių arba juos sušvelninti.

Tačiau politikai, atstovaujantys Lamanšo sąsiaurio uostams, perspėja apie neišvengiamai laukiantį chaosą ir ilgas eiles bei ragina prancūzų valdžią ir ES imtis tolesnių žingsnių, kad to būtų išvengta.

Įstatyme taip pat kalbama apie piliečių teises Jungtinės Karalystės išstojimo be sutarties atveju, taip pat ir apie teisinį Prancūzijoje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių statusą. Keliama galimybė, kad kitiems Jungtinės Karalystės piliečiams gali reikėti vizų atvykti į Prancūziją. Visos kitos skubios teisinės priemonės siekiant palengvinti padėtį priklausys nuo Jungtinės Karalystės atsakomųjų žingsnių, kuriuos britų vyriausybė pažadėjo žengti.

Vokietija

Vokietija neišplatino tokios detalios informacijos kaip Prancūzija ir tuo sukėlė verslo lyderių bei opozicinių partijų nusivylimą.

Vis dėlto federalinė vyriausybė netgi yra sukūrusi specialų „Brexito“ kabinetą, vadovaujamą kanclerės Angelos Merkel, o ši yra kalbėjusi, kaip svarbu vyriausybei atlikti „deramą pasirengimą“ britų išstojimo be sutarties atveju. Vokietijos parlamento nariams praėjusį mėnesį kanclerė sakė, jog pirmiausia kalbama apie Vokietijoje gyvenančių maždaug 100 tūkst. Didžiosios Britanijos piliečių statusą. Daugelis jų čia gyvena daugybę metų.

Nyderlandai

Prancūzų politikai, atstovaujantys Lamanšo sąsiaurio uostams, perspėja apie neišvengiamai laukiantį chaosą ir ilgas eiles.

Olandai visą tą laiką nesnaudė.

Užsienio reikalų ministerijos laiške Atstovų Rūmams išdėstyta daugelis veiksmų, kurių jau imtasi, įskaitant planuojamą daugiau nei 1000 žmonių įdarbinimą muitinėje ir maisto saugumo agentūroje.

Internete paskelbtoje informacijoje vyriausybė pripažįsta, kad „Brexitas“ be sutarties gali skaudžiai atsiliepti Nyderlandams, bet gali ir sukurti galimybių olandų verslui. Pabrėžiama, jog Europos medicinos agentūra persikrausto iš Londono į Amsterdamą nepriklausomai nuo to, bus sudaryta sutartis ar ne. Šiuo metu vyriausybė vertina, kaip „kietasis“ „Brexitas“ be pereinamojo laikotarpio galėtų paveikti vaistų, medikamentų ir medicininės įrangos tiekimą ir kaip būtų galima sumažinti riziką.

Airija

Airijos Respublika pradėjo rengtis „Brexitui“ daug anksčiau nei kitos šalys, nes labai gerai supranta, jog „Brexitas“ be jokios sutarties sukels itin rimtų problemų airių ekonomikai.

Šiuo laikotarpiu Airijos vyriausybė viešina informaciją ir organizuoja kur kas daugiau renginių dėl „Brexito“ nei Jungtinės Karalystės vyriausybė. Programoje „Parengti Airiją „Brexitui“ dalyvauja aukščiausi šalies politikai, ją galima sekti tviteryje @BrexitReadyIRL.

Finansų ministras Paschalas Donohoe padarė virtinę pareiškimų apie neseniai pristatytą biudžetą, kuriame numatyta investuoti 300 mln. eurų įvairiems mokymams tuose sektoriuose, kuriuos „Brexitas“ paveiks labiausiai. Tačiau vis dar kabo didysis klaustukas, kas nutiks Airijos sienai.

Airija dar kartą įspėjo Jungtinės Karalystės vyriausybę, kad ši turi laikytis savo įsipareigojimo išvengti griežtos sienos tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos. Šios sienos problema yra pagrindinė kliūtis, kurios negali įveikti derybininkai.

Didžioji Britanija turi palikti ES kitų metų kovą. Nors sakoma, kad sutartis parengta 95 proc., bet abi šalys neranda išeities, kaip garantuoti, kad Airijoje neatsiras nauja siena. Taip pat nuolatos skamba perspėjimai, kad atsiradusi siena pakirs taikos procesą Šiaurės Airijoje. ES specialius pasiūlymus dėl Šiaurės Airijos premjerė Theresa May atmetė sakydama, kad jie pakerta Jungtinės Karalystės integralumą, nes nauja siena atsiranda Airijos jūroje.

Ispanija

Ispanija laikosi mañana (isp. rytoj) požiūrio „Brexito“ be sutarties akivaizdoje.

Spalio pabaigoje viešėdama Londone ekonomikos ministrė Nadia Calvino sakė, kad Ispanija remia Europos Komisijos derybas ir kol kas dar nieko nenuveikė, jei „Brexitas“ įvyktų be sutarties. Jokio rašytinio plano ar kitų formalumų nėra, socialistų vyriausybė vis dar delsia planuoti pasitraukimo be sutarties scenarijų.

Tai nėra geros naujienos šimtams tūkstančių Jungtinės Karalystės piliečių, įsikūrusių Ispanijoje, tačiau tikimasi, kad Ispanija, kaip ir kitos šalys, sieks apibusiškų susitarimų, jei britai trauksis be jokios sutarties.

Dar vienas dalykas, kuris iš tiesų rūpi Ispanijai, yra Gibraltaro statusas. Jei pasitraukimas vyks be sutarties, protokolas dėl Gibraltaro, kuris turi būti pridėtas prie „Brexito“ sutarties, neturės jokios galios.

Gibraltaro, kuris yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, valdžia nurodo, kad vienu esminiu klausimu – dėl muitų – iššūkis ne toks aštrus kaip prie Jungtinės Karalystės sienos, nes Gibraltaras nepriklauso muitų sąjungai. Gibraltarui vadovaujantis vyriausiasis ministras Fabianas Picardo sakė, kad jei susitarimo ir toliau nebus, jo vyriausybė paspartins planavimo tempą nuo 2019 metų sausio 1 dienos – likus trims mėnesiams iki „Brexito“.