Europos Parlamentas stoja į akistatą su Viktoro Orbano politika
„Mig­ra­ci­jos ša­li­nin­kai tu­ri dau­gu­mą Eu­ro­pos Par­la­men­te, – an­tra­die­nio ry­tą per feis­bu­ką pa­skel­bė Vik­to­ras Or­ba­nas, reng­da­mas sa­vo rė­mė­jus ga­li­mam pra­lai­mė­ji­mui. – Tie­sa yra ta, kad ver­dik­tas jau par­ašy­tas.“

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį balsuos, ar imtis teisinių veiksmų prieš Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl įstatymo viršenybės pažeidimų jo šalyje. EP nariai Strasbūre turi nuspręsti, ar ragins taikyti Vengrijai mažai patikrintą Europos Sąjungos (ES) taisyklę – ES sutarties 7 straipsnį, kuris atimtų iš Vengrijos balsavimo teisę.

Nuo 2010 metų, kai Vengrijos premjeras grįžo į valdžią, jis ėmėsi politikos, kuri susilpnino žodžio laisvę, teismų nepriklausomumą ir padidino korupciją bei neskaidrumą panaudojant ES lėšas.

Telkia jėgas prieš rinkimus

Sunku pasakyti, kaip pakryps balsavimas 751 vietą turinčiame Parlamente. Parlamentarai dar niekada nėra balsavę dėl ES sutarties 7 straipsnio pritaikymo bloko narei. Taip pat neaišku, ar tokiam sprendimui užteks balsų – pritarti turi du trečdaliai parlamentarų. Galiausiai, norint imtis sankcijų prieš Vengriją, už tai turės balsuoti visos ES narės, bet tai mažai tikėtina. Lenkijos atvejis jau parodė, kad konsensuso tarp ES vyriausybių nėra. Europos Komisija panašių žingsnių pagal 7-ąjį straipsnį pernai gruodį ėmėsi prieš Lenkiją, dėl numanomos grėsmės šios šalies teismų nepriklausomybei. Lenkijos sąjungininkė Vengrija pažadėjo vetuoti bet kokius žingsnius dėl bausmių Varšuvai. Briuselis taip pat neskuba bausti Lenkijos, nes bet kokia klaida Varšuvai būtų propagandinė pergalė.

Per debatus, kuriuose dalyvavo ir pats V. Orbanas, atvykęs ginti savo pozicijos, susirėmė liberalios demokratijos šalininkai ir jo antiimigracinės pozicijos bei nepasitenkinimo ES politika įkvėpti populistai. Ši tendencija ryški visoje Europoje, jos naujausias pavyzdys – savaitgalio balsavimas Švedijoje. Nemažai įvairiose šalyse laimėję Europos populistai rimtai rengiasi kitų metų EP rinkimams ir tikisi pergalių, kurios padės pakreipti visos ES kursą. V. Orbanu žavisi Austrijos kraštutiniai dešinieji, naujasis Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.

Balsavimą iniciavusios Judith Sargentini, kairiojo sparno žaliųjų europarlamentarės iš Nyderlandų, pasiūlytoje rezoliucijoje perspėjama, kad Vengrijos veiksmai kelia „sisteminę grėsmę“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms. Tačiau labai daug priklauso nuo centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP), didžiausios ir įtakingiausios grupės Europos Parlamente. Į ją įeina ir V. Orbano „Fidesz“, ir kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai.

Nenori „Brexito“ Rytų Europoje

Apžvalgininkai teigia, kad įtampa EPP dėl „Fidesz“ pašalinimo stiprėja, o pastarieji ženklai rodo, jog nuotaikos krypsta prieš V. Orbaną. Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas sakė, kad jo partijos nariai EPP frakcijoje balsuos už 7 straipsnio pritaikymą Vengrijai.

Vakar vakare V. Orbanas turėjo susitikti su EPP lyderiais ir paskutinę minutę mėginti juos patraukti savo pusėn. Jo įsitikinimu, pagrindinės politinės grupės, tokios kaip EPP, turėtų išplėsti savo požiūrio spektrą ir perimti dalį antiimigracinės politikos, kuri taip smagiai išpūtė populistų bures daug kur Europoje, įskaitant ir Vengriją. V. Orbanas aiškina, kad atotrūkis tarp elito požiūrio ir to, ką iš tikrųjų galvoja žmonės, pasidarė pernelyg didelis, todėl reikia tiesti tiltus.

Nemažai įvairiose šalyse laimėję Europos populistai rimtai rengiasi kitų metų Europos Parlamento rinkimams ir tikisi pergalių, kurios padės pakreipti visos ES kursą.

Išmesti „Fidesz“ iš EPP labiau linkę parlamentarai iš Šiaurės ir Beniliukso šalių. EPP lyderis Manfredas Weberis, kitais metais sieksiantis Europos Komisijos pirmininko posto, tikino esąs labai susirūpinęs Vengrijos įstatymu dėl nevyriausybinių organizacijų ir Centrinės Europos universiteto likimo, tačiau pasisako prieš V. Orbano partijos pašalinimą. Jis argumentavo, kad „Brexito“ pradžia buvo Davido Camerono sprendimas palikti EPP. „Nenoriu, kad tas pats nutiktų Rytų Europai“, – sakė jis. Pats V. Orbanas yra teigęs, kad tokiu atveju jo partija svarstytų prisidėti prie euroskeptikų.

Kita vertus, EPP nenori paversti V. Orbano kankiniu, nes pradėta procedūra namuose jam būtų tikra dovana – išorinių jėgų puolimas prieš Vengriją ir jos nepriklausomybę. Greičiausiai nepritars ir Jungtinės Karalystės konservatoriai, tokius veiksmus laikantys politiškai motyvuotu kišimusi į šalies reikalus. Ginčytis mėgstantis V. Orbanas seniai kaltina ES atimant iš valstybių narių jų suverenias galias, tai buvo pagrindinis jo kampanijos „Stabdyti Briuselį“ motyvas.