Eurokomisarė: populistams nerūpi spręsti Europos problemų
Pa­pras­tam eu­ro­pie­čiui Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mai per­ne­lyg daug en­tu­ziaz­mo ir su­si­do­mė­ji­mo ne­ke­lia. Pa­sta­rą­jį kar­tą juo­se sa­vo va­lią par­eiš­kė vos per 42 proc. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pi­lie­čių. Ta­čiau už tei­sin­gu­mą, var­to­to­jų tei­ses ir ly­čių ly­gy­bę at­sa­kin­ga Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rė Ve­ra Jou­ro­va tei­gia, kad, prieš­in­gai nei 2014 me­tų rin­ki­mai, ki­tų me­tų bal­sa­vi­mas vyks daug su­dė­tin­ges­nė­mis po­li­ti­nė­mis są­ly­go­mis, ku­rios tu­rė­tų pa­ska­tin­ti eu­ro­pie­čius bū­ti ak­ty­ves­nius.

Lapkričio 22–23 dienomis Lietuvoje viešinti komisarė viliasi, kad europiečių požiūrį į EP rinkimus galėjo pakeisti pastarųjų metų įvykiai – „Brexito“, Rusijos grėsmės permąstymas, besikeičiantys santykiai su JAV. „Šiuose rinkimuose pasirinkimo galimybės bus aiškesnės: ar norime vieningos ir svarų balsą pasaulyje turinčios Europos, ar norime paremti jėgas, kurios siekia ją išdraskyti“, – rašytiniame interviu „Lietuvos žinioms“ tvirtino komisarė Vera Jourova.

Nori patraukti jaunimą

– Europos piliečių aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose kaskart mažėja. Kaip manote, kokios to priežastys ir ar Europos rinkimai 2019 metų gegužę galėtų būti kitokie?

– Iš tiesų, 2014 metų rinkimuose dalyvavo tik 42 proc. europiečių. Palyginti su šiuo skaičiumi, 47 proc. dalyvavusių Lietuvos piliečių – gana geras rezultatas. Jis panašus į nacionalinio parlamento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Mano manymu, pagrindinė tokio menko rinkėjų aktyvumo priežastis, jog daug piliečių nesijaučia įtraukti į ES gyvenimą. Jiems atrodo, kad ES yra pernelyg sudėtinga ir turi mažai ką bendra su jų kasdieniu gyvenimu. Klausėme europiečių, ką turėtume padaryti, kad jie aktyviau dalyvautų rinkimuose. Lietuviai nurodė du dalykus: per 40 proc. apklaustųjų norėtų matyti daugiau jaunesnių kandidatų į EP ir per 30 proc. norėtų apie ES žinoti daugiau. Taigi tiek patys kandidatai, tiek partijos, tiek ir mes turime dar daug nuveikti.

Vis dėlto būsimi rinkimai vyks visai kitomis, gerokai sudėtingesnėmis sąlygomis, kurios gali paskatinti žmones balsuoti, užuot palikus viską spręsti kitiems. Daugelis gyventojų supras, kokie žalingi „Brexito“ padariniai. Keičiasi ir padėtis pasaulyje. Kai pareigas pradėjo eiti dabartinis JAV prezidentas, ėmė keistis ir transatlantinis aljansas. Daugelis manė, kad Rusijos grėsmė – jau praeityje, tačiau ji ir vėl kyla.

Taigi šiuose rinkimuose pasirinkimo galimybės bus aiškesnės: ar norime vieningos ir svarų balsą pasaulyje turinčios Europos, ar norime paremti jėgas, kurios siekia ją išdraskyti.

– Ar imamasi kokių nors veiksmų ES lygmeniu siekiant įtraukti daugiau piliečių ir paskatinti juos balsuoti?

– Tikrai taip. Aplankiau daug šalių, kad išklausyčiau žmonių pageidavimų. Aš ir mano kolegos Europos Komisijos nariai dalyvavome daugiau kaip tūkstantyje diskusijų su europiečiais. Tai buvo svarbus pirmas žingsnis ryšiui su Europos piliečiais vėl atrasti ir parodyti, kad mes nesėdime užsidarę bunkeryje.

Norėčiau, kad į rinkimus ateitų kuo daugiau jaunų žmonių. Turime rasti naujų būdų parodyti, kokią naudą jiems teikia Europos Sąjunga, nes daugelis iš jų menkai prisimena, koks gyvenimas buvo iki 1989 metų.

Aš, kaip ir vyresnioji Lietuvos gyventojų karta, puikiai prisimenu sovietų tankus mūsų miestų gatvėse, prisimenu gyvenimą šalyje be teisinės valstybės principų ir demokratijos. Mums ES yra laisvo gyvenimo simbolis.

Tačiau daugeliui jaunesnių žmonių Europa be sienų – tai ne istorinė išimtis, jiems tai taip natūralu kaip ir oras, kuriuo jie kvėpuoja. Taigi ES lygmeniu tiek mes, tiek Europos Parlamentas stengsimės kuo geriau informuoti piliečius, susitiksime su rinkėjais ir su jais kalbėsimės. Vis dėlto didžiausią darbą teks nuveikti partijoms ir vyriausybėms, nes jos turi galimybių pasiekti daugelį žmonių.

Dėl savo istorijos ir geografinės padėties Lietuva užsienio grėsmes žino ir suvokia daug geriau nei kitos šalys, ypač Vakarų Europoje.

– Daug stebėtojų mano, kad per ateinančius Europos Parlamento rinkimus daug vietų gali laimėti euroskeptiškos jėgos. Ar sutinkate su tokia nuomone? Kaip populistinių partijų pergalė galėtų paveikti sprendimų priėmimą ES ir Europos projekto ateitį?

– Nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai populiarėja, nes vadinamosioms tradicinėms partijoms nepavyko išspręsti kai kurių klausimų. Tiems judėjimams dažnai neblogai sekasi įvardyti problemas, tačiau jų siūlomi sprendimai – siaubingi. Dažnai tai matau ir Europos Parlamente – jiems nerūpi spręsti Europos problemų. Jie nori griauti, o ne kurti.

Nenorėčiau spėlioti dėl rinkimų rezultatų. Dar turime laiko susitikti su žmonėmis ir kviesti juos balsuoti, tačiau privalome pasiūlyti konkrečių sprendimų ir prašyti žmonių mumis pasitikėti.

Skirtingų greičių Europa

– Pastaruoju metu matome vis didėjančią trintį tarp ES Rytų ir Vakarų valstybių narių. Ar įmanoma iki rinkimų rasti išeitį iš politinės aklavietės, kurioje šiuo metu atsidūrė Briuselio ir Lenkijos bei Vengrijos santykiai?

– Kaip Europos Komisijos narė iš Čekijos labai stengiuosi padėti savo kolegoms iš „Vakarų“ geriau suprasti Vidurio ir Rytų Europos bendruomenes ir jų lūkesčius. Didžioji Europos Sąjungos plėtra, kurioje dalyvavo ir Lietuva, turėjo būti dvikryptė ir abi šalys turi labiau pasistengti geriau suprasti viena kitą.

ES šūkis yra „suvienijusi įvairovę“ ir dirbdama Briuselyje aš matau, koks jis teisingas. Skirtingi požiūriai – ne problema. Problemų kyla tada, kai dėl skirtumų atsiranda diskriminacija arba kai nuolat išsiskiria tų pačių šalių požiūriai.

Tinkamas pirmojo atvejo pavyzdys – dvejopa maisto kokybė. Mūsų bendrojoje rinkoje negali būti dvejopų kokybės standartų, todėl aš pateikiau teisės akto, kuriuo tokia praktika būtų uždrausta, pasiūlymą.

Antrojo atvejo pavyzdys kaip tik ir galėtų būti ginčas dėl teisinės valstybės principų su Vengrija ir Lenkija, vėliau ir su Rumunija. Stodamos į ES, visos valstybės prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus ir turėtų juos vykdyti, antraip dirbti ES lygmeniu būtų labai sunku ir ES šalys prarastų pasitikėjimą viena kita. Žinoma, kiekviena valstybė turi teisę tvarkytis savo viduje, tačiau nė vienai valstybei nederėtų nustatyti tokios tvarkos, kad teisingumo ministras įgytų galią kontroliuoti ir skirti teisėjus savo nuožiūra. Lietuva, Lenkija ir Čekija yra patyrusios, ką tokia tvarka reiškia.

– Ar, jūsų nuomone, ES artėja prie „dviejų greičių“ Europos? Ir jei taip, ar tai yra galimybė, ar grėsmė Europos projektui?

– Man nepatinka terminas „dviejų greičių Europa“, nes jis rodo naują padalijimą. Kaip jau sakiau, visai normalu, kad kažkuo esam skirtingi. ES yra šalių, priklausančių euro zonai, ir šalių, kurios euro nenaudoja. Jei kalbėsime apie mano atsakomybės sritį, 22 ES šalys dalyvauja kuriant Europos prokuratūrą (EPPO), kuri kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais, susijusiais su ES fondais, o kitos prie šio projekto neprisideda.

Taigi dviejų greičių Europa, arba, kitais žodžiais tariant, Europa, kurios šalys siekia skirtingų tikslų, egzistuoja ir dabar. Manau, kad šalys, kurios nori siekti daugiau, turi turėti galimybę tai daryti ir imtis naujų sprendimų, o kitos turi turėti galimybę prisijungti vėliau.

Mūsų pareiga neleisti tokiai dviejų greičių Europai, jei taip ją įvardijate, judėti visiškai priešingomis kryptimis. Turime susitelkti į tuos darbus, kurie svarbesni plačiajai visuomenei. Tačiau neturėtume kliudyti šalims, kurios plėtoja naujas idėjas, ypač jei jas palaiko daugelis kitų šalių. Tokios iniciatyvos gali sutelkti likusias šalis ir parodyti piliečiams didesnės integracijos naudą.

Išorės grėsmės

– 2019 metų rinkimai vyks kitokiomis politinėmis aplinkybėmis nei 2014 metais. Viena iš priežasčių – po „Brexito“ referendumo ir 2016 metų JAV prezidento rinkimų gerokai daugiau žinome apie užsienio subjektų kišimąsi į rinkimų procesą. Ar kalbame tik apie Rusiją, ar yra ir kitų šalių, siekiančių daryti poveikį rinkimų rezultatams?

– Iš tiesų, minėti rinkimai parodė, kad mūsų demokratija gali tapti užsienio valstybių taikiniu. Internetas yra puiki terpė demokratijai ir diskusijoms, tačiau juo gali pasinaudoti ir piktavaliai. „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ atvejis atvėrė akis. Pamatėme, koks neįtikimai didelis gali būti melagingų naujienų ir dezinformacijos mastas. Galiojančios rinkimų taisyklės, visų pirma susijusios su kampanijų finansavimo skaidrumu, buvo apeinamos internetu. Vis dar laukiame, kol bus baigti kai kurie tyrimai, kurie turėtų atskleisti, kas iš tikro slypi už šio kišimosi.

Buvo nustatyta, kad vienas svarbiausių šaltinių yra Rusija. Nuo 2015 metų mūsų komanda nustatė 4 000 Kremliui palankios dezinformacijos atvejų. Iš Rusijos mokosi kitos šalys, tačiau europiečiai tikisi, kad būsime budrūs. Naujausias tyrimas rodo, jog 7 iš 10 europiečių (Lietuvoje – 66 proc.) yra susirūpinę dėl dezinformacijos internete.

Naujos duomenų apsaugos taisyklės mums suteikė geresnę apsaugą. Tačiau savo rinkimų apsaugą turime pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus.

– Kaip šios šalys galėtų įsikišti? Kokius metodus jos taiko? Ar yra požymių, kad tai jau daroma?

– Kaip patvirtino kai kurios vyriausybės ir informacinių technologijų bendrovės, piktavalės šalys naudojasi visu skaitmeniniu arsenalu. Skaitmeninės ginklavimosi varžybos iš tiesų vyksta.

Matėme, kaip vykdomi kibernetiniai išpuoliai prieš elektronines balsavimo sistemas. Kad užkirstų jiems kelią, valstybių narių ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) ekspertai dalijasi informacija apie grėsmes ir gerina technologijų atsparumą. Štai Estija patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir turi patirties, kaip juos atremti.

Sukliudyti manipuliuoti rinkėjais naudojantis dezinformacija ir propaganda dar sudėtingiau. Nenorime sukurti Tiesos ministerijos, kuri žmonėms sakytų, kas teisinga, o kas ne. Norime užtikrinti, kad rinkėjai galėtų patys laisvai nuspręsti. Spalio pradžioje patvirtinome Kovos su dezinformacija internete kodeksą ir paprašėme didžiausių interneto platformų („Facebook“, „Twitter“, „Youtube“) bei interneto reklamos skelbėjų prisiimti atsakomybę. Be to, ateinančiomis savaitėmis pateiksime keletą konkrečių koordinuoto ES atsako į dezinformaciją priemonių. Kovoti su dezinformacija nelengva, tai reikalauja ilgalaikių sudėtingų veiksmų, kaip antai gerinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir prieigos prie kokybiškos žurnalistikos galimybes. Be to, kai dezinformacija skleidžiama naudojantis interneto platformomis, turime paisyti žodžio laisvės.

– Kokių veiksmų ėmėsi ES institucijos kovodamos su šiuo kišimusi ir kitomis galimomis grėsmėmis būsimiems rinkimams?

– Rugsėjį pateikėme įvairių priemonių, skirtų trumpalaikėms problemoms spręsti ir tinkamai pasirengti Europos Parlamento rinkimams.

Į europinį tinklą subūrėme nacionalines valdžios institucijas, organizuojančias ir saugančias rinkimus įvairiose šalyse, kad jos galėtų keistis informacija apie grėsmes ir kaip jas įveikti. Lietuvos Vyriausybė buvo labai aktyvi ir pirmoji iš ES valstybių paskyrė savo atstovą. Pirmasis posėdis įvyks sausį.

Be kitų priemonių, pateikėme rekomendacijas, kuriose nustatyti griežtesni skaidrumo reikalavimai mokamai politinei reklamai internete. Siekiame galų gale suvaldyti šią pilkąją zoną, kuria naudojasi piktavaliai. Norime, kad griežtos taisyklės ir skaidrumo reikalavimai rinkimams būtų pradėti taikyti ir atitinkamai veiklai internete.

Rinkimų apsauga yra viena svarbių temų, kuriomis kalbėsiuosi su prezidente Dalia Grybauskaite.

Dėl savo istorijos ir geografinės padėties Lietuva užsienio grėsmes žino ir suvokia daug geriau nei kitos šalys, ypač Vakarų Europoje. Noriu, kad tokios šalys kaip Lietuva savo patirtimi dalytųsi su kitomis valstybėmis. Neseniai Lietuvoje pradėta nacionalinė iniciatyva Demaskuok.lt yra puikus pavyzdys. Bus įdomu išgirsti pirmuosius atsiliepimus apie jos įgyvendinimą.