Estų kalbos namai: graži iniciatyva, tik ar veiksminga
Vei­kiau­siai pra­dė­ti rei­kė­tų nuo to, kad 2019-ie­ji Es­ti­jo­je pa­skelb­ti es­tų kal­bos me­tais. Sos­ti­nė­je Ta­li­ne ne­se­niai ati­da­ry­ti Es­tų kal­bos na­mai. Jų tiks­las – mo­ky­ti už­sie­nie­čius kal­bos, su­teik­ti ži­nių apie ša­lies gy­ven­to­jų kul­tū­rą ir pa­dė­ti in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nę. Kai kas abe­jo­ja, ar tai duos trokš­ta­mų re­zul­ta­tų, mat kai ku­rie čia gy­ve­na 50 me­tų, bet taip ir ne­iš­moks­ta es­tų kal­bos.

Atidaryme dalyvavusi centrą globojančio Integracijos fondo vadovė Irene Kaosaar nurodė, kad čia laukiami visi, kurių gimtoji kalba nėra estų. Kaip sakė kultūros ministras Indrekas Saaras, estų kalbą mokantis asmuo yra labai svarbus šalies kultūros skleidėjas, tad jų turėtų daugėti.

Maždaug 11 tūkst.-21 tūkst. Estijos gyventojų visai nesupranta ir nekalba estiškai.

Šiuo metu pasaulyje yra šiek tiek per milijoną estiškai kalbančių žmonių. Iš jų apie 0,9 mln. gyvena Estijoje, o kiti yra išsibarstę po JAV, Suomiją, Švediją, Kanadą, Australiją, Rusiją ir kitas šalis.

Mokymo metodika

Estų kalbos namų vadovė Olga Selištševa pasakojo apie planus taikyti įvairią metodiką, kuri padėtų žmonėms greičiau išmokti kalbos. Pavyzdžiui, planuojama rengti kavos gėrimo popietes, per kurias būtų galima laisvai bendrauti estiškai įvairiomis temomis ir papildyti žodžių bagažą. Vienas įdomesnių būdų įsirašyti į kultūros mėgėjų būrelį ir tobulinti kalbos žinias kartu lankantis įvairiuose renginiuose. Vadinamasis tandemas turėtų sudominti vietos gyventojus, norinčius mokyti užsieniečius ir kartu pramokti jų kalbos. Centras, be abejo, siūlo ir įprastus kalbos kursus grupėse.

Anot I. Kaosaar, Estų kalbos namų specialistai užsieniečiams patars įvairiais gyvenimo klausimais. Pavyzdžiui, kaip pradėti verslą ar užsirašyti pas gydytoją.

Estija seka Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Suomija ir Švedija turi labai struktūrizuotas, gerai finansuojamas kalbos mokymo bei integracijos programas. Jos susietos su darbo paieškomis, apgyvendinimu ir kitais svarbiais gyvenimo aspektais.

Estų kalbos namai vasarą bus atidaryti ir šalies šiaurės rytuose esančiame Narvos mieste. Išmokti estų kalbos šiuose centruose galima nemokamai. Jų veiklą finansuoja Europos socialinis fondas ir Estijos kultūros ministerija.

Talino panorama žiemą. / business-m.eu nuotrauka

Nusiteikęs kritiškai

Kaip parodė pernai Talino universiteto atlikta studija, maždaug 11 tūkst.-21 tūkst. Estijos gyventojų visai nesupranta ir nekalba estiškai, 50 tūkst.-65 tūkst. supranta, bet nekalba, 72 tūkst.-89 tūkst. supranta ir kalba.

Tačiau ar estų kalbos mokėjimas atvykėliams yra būtinas? ERR portale publikuoto straipsnio autorius Andrew Whyte’as piktinasi, kad žino apsčiai pavyzdžių, kai vos tik svetimšaliui pradėjus regzti sakinį estas pasiūlo geriau pereiti prie anglų kalbos. „Nevarkite ją mokydamiesi, nebent ši kalba iš tiesų jums įdomi“, – rašo jis. Autoriaus manymu, šalyje visada bus žmonių, kurie mokysis kalbos ir mėgins integruotis. Tai turėtų būti laisvas asmens apsisprendimas. Kaip teigia A. Whyte’as, dalis rusakalbių puikiai kalba estiškai.

Pernai vasarą Estijos švietimo ministerija pristatė idėją, kad rusiškuose vaikų darželiuose vienas grupės auklėtojas būtų estas. Tai esą būtų naudinga, mat baigdami šią ugdymo įstaigą rusakalbių vaikai jau turėtų bent minimalias estų kalbos žinias.

Estijos kalbos pamokos labiausiai motyvuoja šalyje darbo ieškančius kitataučius. Kitas veiksnys – noras gauti pilietybę, kurios viena iš sąlygų yra estų kalbos žinios B1 lygiu. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Katri Raik, per pastaruosius kelerius metus norinčiųjų Estijos paso gerokai padaugėjo.

Estijos kultūros ministras Indrekas Saaras ir Integracijos fondo vadovė Irene Kaosaar centro atidaryme. / business-m.eu nuotrauka

Daugiausia rusų

Estijoje gyvena 144 valstybių piliečiai, o didžiausią užsieniečių dalį sudaro Rusijos pilietybę turintys asmenys. Jų čia yra apie 89 tūkstančiai. Estijoje gyvenančių Ukrainos piliečių skaičius siekia 9,7 tūkstančio. Čia taip pat gausu suomių (8,8 tūkst.), latvių (5,6 tūkst.), vokiečių (3,6 tūkst.), lietuvių (2,5 tūkst.), italų (2 tūkst.), baltarusių (1,9 tūkst.).

Palyginti su praėjusio amžiaus aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais, dabar į Estiją atvykstančių užsieniečių mastas yra tarsi lašas jūroje. Minėtu laikotarpiu šalį pasiekė dideli rusakalbių migrantų srautai.

Tačiau kaimynystėje esančių valstybių gyventojų migracija – nėra naujiena. Tam tikra dalis rusakalbių Estijoje apsigyveno ganėtinai seniai. Tai, pavyzdžiui, sentikių bendruomenės, įsikūrusios Peipaus-Pskovo ežero pakrantėse. XIX amžiaus pabaigoje ir daug estų vyko dirbti bei gyventi į Sankt Peterburgą.