Estijos žvalgyba: pagrindinė išorės grėsmė šalies saugumui kyla iš Rusijos
Pa­grin­di­nę iš­orės grės­mę Es­ti­jos sau­gu­mui ke­lia Ru­si­jos el­ge­sys, ku­riuo ken­kia­ma tarp­tau­ti­nei tvar­kai, an­tra­die­nį par­eiš­kė Es­ti­jos už­sie­nio žval­gy­bos de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Mik­kas Mar­ra­nas.

Vienintelė rimta grėsmė regiono saugumui, įskaitant Estijos bei kitų Baltijos valstybių egzistavimą ir suverenumą, kyla iš Rusijos. Ši grėsmė apima ne tik asimetrišką, slaptą ar politinę ardomąją veiklą, bet ir potencialią karinę grėsmę, sakoma Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitoje.

Ataskaitos pratarmėje M. Marranas rašė, kad pagrindinė išorės grėsmė Estijos saugumui kyla dėl tarptautinę tvarką pakertančio Rusijos elgesio.

Rusija savo užsienio politiką vykdo demonstruodama karinę jėgą, naudodamasi kitų valstybių priklausomybe nuo rusiškų energijos šaltinių ir vykdydama kibernetines atakas bei įtakos operacijas, panaudojant klaidingą informaciją ir kitus „švelnius“ įrankius. Šiais metais pagrindinis šių priemonių taikinys bus Ukraina, bet Rusija nesivaržydama naudos jas net prieš savo sąjungininkę Baltarusiją, sakoma ataskaitoje.

Europos Sąjungos ir NATO šalys taip pat nėra visiškai apsaugotos nuo Rusijos agresyvios veiklos, pažymėjo M. Marranas.

„Rusija toliau plėtoja ir rengia savo ginkluotąsias pajėgas didelio masto karui su NATO. Nors blogiausio scenarijaus tikimybė maža, negalima atmesti (Rusijos) autoritariško režimo... netikėtumų“, – sakė jis.

M. Marranas pažymėjo, kad Kremliaus užsienio politiką veikia vidaus problemos, įskaitant didėjantį visuomenės nepasitenkinimą ir įtampą elito viduje.

„Stiprios karinės pajėgos ir vadovybė, kuri jaučiasi esanti pavojuje, gali pasirodyti esančios pavojingas derinys“, – pridūrė Estijos užsienio žvalgybos departamento generalinis direktorius.

„Rusijos bandymais daryti įtaką Vakarų šalyse siekiama sugriauti jų vienybę, pavyzdžiui, dėl jų požiūrio į Rusijai įvestas sankcijas. Kad tai pasiektų, Rusija yra pasirengusi įsitraukti į kitų šalių vidaus politiką. Bandymų daryti įtaką klausimas šiemet nusipelno ypatingo dėmesio, nes ES valstybės narės rinks atstovus į Europos Parlamentą“, – pabrėžė M. Marranas.