Estijos pasiūlymas jauniems rusakalbiams
Šie­met dau­giau nei 200 jau­nų žmo­nių iš Es­ti­jos – Ry­tų Vi­ru­mos aps­kri­ties ir Ta­li­no – tu­ri pa­trauk­lią ga­li­my­bę pa­gi­lin­ti es­tų kal­bos ži­nias bei dau­giau su­ži­no­ti apie ša­lies kul­tū­rą. Apie tai pla­čiau ra­šo por­ta­las err.ee.

Integracijos fondas siūlo 7–18 metų gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra estų, vasarą dešimt dienų pagyventi estų šeimose pietryčiuose esančioje Veru apskrityje. Tikimasi, kad jiems tai bus puiki proga pasipraktikuoti estų kalbą, susirasti naujų draugų bei pažinti galbūt kitokį gyvenimo būdą.

Integracijos fondo atstovės Janos Tondi teigimu, programa skirta jauniems žmonėms, tad jiems tikrai nepritrūks pokalbių temų. Projekto dalyviai, be kita ko, lankys žymias vietas, rengs piknikus, žais žaidimus.

Integracijos fondas organizuoja estų kalbos mokymą šeimose ir jaunimo stovyklose nuo 1998 metų. Iki šiol programoje sudalyvavo apie 20 tūkst. vaikų ir jaunimo iš įvairių šalies vietų. Kultūros ministerija šiemet programai skyrė virš 85 tūkst. eurų.

Rusakalbių įtraukimas į visuomeninį gyvenimą – nuolatinis galvos skausmas Estijai. Šis klausimas tapo itin jautrus, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad didžioji kaimynė gali pakartoti tą patį scenarijų.

Estijoje gyvena apie 330 tūkst. rusakalbių, o tai sudaro apytikriai ketvirtadalį visos šalies gyventojų. Daugelis čia atsikraustė sovietmečiu. 1991 metais, kai Estija atgavo nepriklausomybę, šie „naujakuriai“ pasijuto tarsi antrarūšiai piliečiai. Pareigūnai suteikė pilietybę tik tiems asmenims, kurie gyveno Estijoje iki 1940 metų, o kitiems teko laikyti sudėtingą estų kalbos testą arba gyventi be estiško paso.